Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba. Vartojama Karakalpakijos AT gyvenančių karakalpakų, iš dalies kitose Uzbekistano vietose, Turkmėnijoje, Kazachijoje, taip pat Afganistane. Kalbančiųjų – 412 000 (1993 m. duomenimis). Skiriamos šiaurės rytų (ja remiasi bendrinė karakalpakų kalba) ir pietvakarių tarmės. Žodžio pradžioje turi š, vietoj kitų tiurkų kalbų č, s vietoj š. Iki 1928 m. buvo vartojami arabų, 1928–1939 m. lotynų, nuo 1939 m. vartojami rusų rašmenys.[1] Nuo 1994 m. (su 2016 metų pataisymais) kartu su uzbekų kalba buvo pereita prie lotyniškos abėcėlės.
| А а
|
Á á
|
B b
|
D d
|
Е е
|
F f
|
G g
|
Ǵ ǵ
|
H h
|
X x
|
| Í ı
|
I i
|
J j
|
K k
|
Q q
|
L l
|
М m
|
N n
|
Ń ń
|
О о
|
| Ó ó
|
P p
|
R r
|
S s
|
Т t
|
U u
|
Ú ú
|
V v
|
W w
|
Y y
|
| Z z
|
Sh sh
|
C c
|
Ch ch
|
Šaltiniai
Nuorodos
