- Apie kaimą Šilutės rajone žr. Kalnalis (Šilutė).
Kalnalis – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į pietvakarius nuo Salantų, Salantų RP, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , dešiniajame Salanto krante. Seniūnaitijos centras. Veikia Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia (nuo 1777 m.), klebonija, Kalnalio bendruomenė. Yra Kalnalio apžvalgos bokštas (15 m aukščio) Salanto senlėnio panoramai apžvelgti (pastatytas 2006 m. Salantų RP direkcijos iniciatyva).
Etimologija
Pavadinimas kilo nuo žodžio liet. kalnas mažybinės formos žemaičių tarme (žem. kalnalės). Kalnaliu XVII–XVIII a. buvo vadinamas Klausgalvų kaimo šiaurės rytinėje dalyje buvęs aukštumos kyšulys, įsiterpiantis tarp Salanto ir Kūlupio senslėnių. Pastačius Šv. Lauryno bažnyčią, Kalnaliu nuo XVIII a. buvo pradėtas vadinti šalia jos besikuriantis bažnytkaimis. Vietovardis rašomas lenk. Kałnele, Kalnieli, rus. Колнялисъ, Калнеле, Кальналис, Калналис, liet. Kalnalės, Kalnalis, žem. Kalnalės.
Geografija
Kaimas įsikūręs tarp Salanto ir Kūlupio slėnių stūksančios aukštumos šiaurinėje dalyje. Salantas teka rytiniu, o Kūlupis – vakariniu pakraščiu. Aukštumos šiaurės vakariniu šlaitu į Salanto senslėnį leidžiasi kelias 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai . Centrinėje kaimo dalyje, aukščiausioje aukštumos vietoje stovi Šv. Lauryno bažnyčia. Kaimas ribojasi su Klausgalvais, Barzdžiais ir Skaudaliais.
Istorija
Klausgalvų kaimo pakraštyje, Kalnaliu vadinamame aukštumos kyšulyje nuo XVII a. stovėjo Klausgalvų koplyčia. Vietoje jos kunigaikščiams Oginskiams 1777 m. pastačius Šv. Lauryno bažnyčią, XVIII a. pabaigoje susiformavo kelių kiemų gyvenvietė, XIX a. vadinta Kalnalio miesteliu, o XX a. I pusėje – bažnytkaimiu.
1821 ir 1843 m. miestelyje buvo po 6, 1846 m. – 8, 1866 m. – 11 katalikų kiemų.[2] Jame XIX a. I pusėje gyveno vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus sesuo Petronėlė Bagdzevičienė.[3]
Įsteigus valstiečių luomo savivaldą, 1861 m. Kalnalis tapo Grūšlaukės (nuo 1880 m. – Salantų) valsčiaus seniūnijos administraciniu centru. 1863 m. atstatyta gaisro metu sudegusi Šv. Lauryno bažnyčia, 1884 m. greta jos pastatyta varpinė.
1923 m. Kalnalių bažnytkaimyje buvo 12 kiemų.[4] 1926 m. gyvenvietė tapo Kalnalio parapijos centru. Joje atidaryta pašto agentūra, 1937 m. į kleboniją įvesta telefono linija, veikė J. Didelaičio laikrodžių remonto dirbtuvės ir fotografijos ateljė „FotoFuks“, Mortos Eisalaitės bakalėjos prekių krautuvė, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė (nuo 1940 m.). Prie bažnyčios veikė vaikų „Angelo Sargo“ kuopa, lietuvių katalikių moterų ir vyrų draugijos, pavasarininkai (1940 m. išleido savo laikraštį „Velkė“). Veiklumu pasižymėjo Kalnalio šaulių būrys (įkūrėjas ir valdybos pirmininkas J. Kudarauskas).[5]
Pokariu iki 1963 m. Kalnalis buvo apylinkės ir kolūkio administracinis centras. Jame veikė ryšių skyrius, parduotuvė, 1950–2009 m. – biblioteka, 1949 m. iš Klausgalvų kaimo atkelta mokykla (uždaryta 2002 m.).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas
|
| 1861–1880 m.
|
Kalnalio seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
|
| 1880–1915 m.
|
Kalnalio seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis
|
| 1915–1940, 1941–1944 m.
|
Kalnalio seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1940–1941, 1944–1950 m.
|
Kalnalio apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1950–1959 m.
|
Kalnalio apylinkės centras, Salantų rajonas
|
| 1959–1963 m.
|
Kalnalio apylinkės centras, Kretingos rajonas
|
| 1963–1995 m.
|
Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
|
| 1995–2009 m.
|
Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
|
| nuo 2009 m.
|
Kalnalio seniūnaitijos centras,Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
|
Gyventojai
Kultūros paveldas
Literatūra
- Motiejus Valančius. Palangos Juzė. – Vilnius: Vaga, 1977
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius: Mintis, 1992. – T. 4. – P. 331
- Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 329–377
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 375
- Audra Venckuvienė. Kalnalio staigmena – panorama nuo apžvalgos bokšto. – Vakarų ekspresas – 2007 m. liepos 18 d. – P. 10.
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 155
- ↑ Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. – Vilnius: Mintis, 1999. – P. 36–37
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Julius Kanarskas. Kalnalis. – Pajūrio naujienos – 1999 m. vasario 2 d. – P. 5
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kalnalis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 28 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kalnalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 187
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
