Kadagynas

Kitos reikšmės – Kadagynas (reikšmės).

Kadagyno retmiškis (Novorosijskas, Rusija)

Kadagių slėnis prie Kauno marių

Kadagynas – miškas, kurio medyną daugiausiai sudaro kadagiai. Tai visžalių spygliuočių miškas - šviesus, išretėjęs, mažai produktyvus. Paprastai kadagynai įsikuria kalnų šlaituose, kur formuojasi gruntiniai vandenys ir nuošliaužos, todėl aukštai vertinamos jų savybės – formuojančios aplinką, reguliuojančios vandens režimą, saugančios dirvožemį.^[1]

Paplitę visose sausose šiaurinio pusrutulio vidutinio klimato zonose, Centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos kalnų atogrąžų regionuose nuo 70° š. pl. iki 12° p. il. Vieni didžiausių kadagių miškų masyvai plyti Vidurinės Azijos kalnuose 800–1300 m aukštyje (665 tūkst. ha), Ziarato Beludžistano kalnuose (100 tūkst. ha),^[2] Krymo ir Kaukazo kalnuose iki 2100 m (36 tūkst. ha), Tian Šanyje, Pamyre.^[1]

Lietuvoje

Lietuvoje kadagių daugiausiai auga pietryčių pušynuose. Yra kadagynų, augančių ir atvirose vietose, šlaituose prie upių, aukštumų paežerėse. Jiems tinka kalkingas dirvožemis, akmeningos ir smėlėtos laukų dykvietės. Dažnai formuojasi šienaujamose ar ganomose pievose, kur dėl ūkinės žmogaus veiklos sustabdomas kitų krūmų augimas. Lietuvoje savaime auga tik paprastieji kadagiai (Juniperus communis). Žinomiausi kadagynai:^[3][4]

• Kadagių slėnio kadagynas, augantis Kauno marių regioniniame parke, saugantis stačius marių šlaitus nuo erozijos.
• Šauklių kadagyną Salantų regioniniame parke sudaro apie 79 ha kadagiais apaugusių akmenynų.
• Vilkokšnio kadagynas, užimantis 3,5 ha, išsidėstęs ant Vilkokšnio ežero kranto (Trakų raj.).
• Dubakalnio kadagynas yra už 4 km į pietus nuo Veprių (Ukmergės raj.), neigiamai paveiktas užsitęsusio Jonavos „Achemos” išmetamų teršalų poveikio.
• Pabaluošės kadagynas, užimantis 4,4 ha Aukštaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Baluošo ežero pakrantėje.
• Margupio kadagyno draustinis yra Seredžiaus seniūnijoje (Jurbarko raj.), kur grynieji kadagynai sudaro apie 2,5 ha.
• Bradesių kadagynas, išplitęs 2,2 ha, esantis Sartų regioniniame parke, Sartų ežero pietinės – pietvakarinės ekspozicijos šlaite.

Šaltiniai

1. Можжевеловые леса // Лесная энциклопедия / Гл. редактор Г. И. Воробьёв. – М.: Сов. энциклопедия, 1986. – Т. 2. – 631 с.
2. „Juniper Forests, Ziarat“. wwfpak.org. Nuoroda tikrinta 2017-10-13.
3. Kadagynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
4. Lietuvos arboristikos centras. Kadagynai Lietuvoje. http://arboristai.lt