Kai kurie istorikai teigia, kad Kacchapaghatas, kaip ir čandelai ir paramarai, kilo kaip ankstesnių regiono valstybių duoklininkai. Jie nurodo, kad tik VIII-X a. žlugus Kanaudžo (miestas, valdęs regioną po Haršos imperijos žlugimo) valdžiai, Kacchapaghata valstybė iškilo kaip svarbi galia Čambalo slėnyje (dabartinės Madhja Pradešo valstijos teritorija). Šį požiūrį palaiko ir archaeologiniai duomenys: Kacchapaghata monetos (kaldintos Guptų stiliumi), aptiktos Madhja Pradeše ir Gopaksetra įrašai.[2]
Sas-Bahu įrašuose, datuojamuose 1093 m., nurodyta valdančios giminės genealogija iki Mahipalo, kuris mirė maždaug iki 1104 m.[2]
Kačvahų giminė valdė Amerą, kuris vėliau tapo žinomas kaip Džaipuro valstybė. Šie Kačvahai 1561 m. kreipėsi paramos į Mogolų imperatoriųAkbarą Didįjį. Tuometinį vadą Bharamailą Kačvahą (Bharamail Kachwaha) formaliai pripažino radža, jis buvo įtrauktas į mogolų kilmingųjų sąrašus. O Bharamailas atidavė savo dukterį Akbarui į haremą. Buvo paskirtas mogolų gubernatorius, kuris prižiūrėjo Bharailo valdas bei duoklės mokėjimą. Bharamailas ėmė gauti gauti algą iš jo teritorijos pajamų. Nuo šio susitarimo prasidėjo radžputų praktika atiduoti dukteris mogolų imperatoriams mainais už jų kilmingumo pripažinimą bei galimybę kautis už imperatorių. Taip mogolai dažnai galėjo išreikšti Šiaurės Indijos radžputų kunigaikščiams savo vyresnumą be reikalo fiziškai rodyti savo galią, ypač po to, kai jie sutriuškino Gondvanos valdovus.[3][4]