Jurgis Felicijonas Sapiega (1680 m. vasaris – 1750 m. rugsėjo 3 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas. Lietuvos didysis pakamaris (1708–1709 m.), Valkavisko seniūnas, Lietuvos armijos generolas-majoras (1708 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1717 m.), Mstislavlio vaivada (1742–1750 m.).
Šiaurės karo pradžioje Jurgis Felicijonas Sapiega perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę, gavęs nuo jo 1708 metais Lietuvos didžiojo prievaizo pareigybę. 1709 metais perėjo į Augusto Stipriojo pusę. 1717 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka.
Buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus 1720, 1724, 1729, 1732 ir 1733 metais.
1733 metais elekciniame seime Jurgis Felicijonas Sapiega palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. 1734 metais kartu su Leščinskiu buvo Gdanske, apgultame rusų-saksų armijos. Jis buvo vienas iš pačių ištikimiausių Stanislovo Leščinskio žmonių. Buvo suimtas Rusijos stovykloje, Pruščo-Gdanske. Paleistas iš nelaisvės pripažino karaliumi Augustą III Vetiną ir ragino visus Stanislo Leščinskio šalininkus nutraukti tolimesnį beviltišką pasipriešinimą.
1738 metais Jurgis Felicijonas Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1742 metais gavo Mstislavlio vaivados pareigybę. 1748 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius.
Šeima
1706 metais vedė Kateriną Radomickaitę, nuo santuokos su kuria paliko vieną vienintelę dukterį:
Mariana Sapiegaitė, 1-mas vyras Všovo seniūnas Ignotas Kocmickis, 2-ras vyras Brest-Kujavijos vaivada Liudvikas Dombskis
Literatūra
Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
