José de Sousa Saramago (1922 m. lapkričio 16 d. – 2010 m. birželio 18 d.) buvo portugalų dramaturgas, rašytojas, žurnalistas, gavęs Nobelio literatūros premiją1998 m.[1] Kai kurie jo kūriniai gali būti suprasti kaip alegorijos, o istoriniuose įvykiuose pabrėžiamas žmogaus faktorius. Harold Bloom pareiškė, kad José Saramago yra „nuolatinė Vakarų kanono dalis“[2].
Vien Portugalijoje parduota daugiau nei 2 mln. jo knygų, kurios taip pat išverstos į 25 kalbas.[3][4] Jis įkūrė Kultūros Gynimo Nacionalinį Frontą (1992 m. Lisabona) su Freitas-Magalhães ir kitais. 1992 m. Portugalijos vyriausybė, vadovaujama premjero Aníbal Cavaco Silva, įsakė išbraukti jo Evangelija pagal Jėzų Kristų iš Europos Literatūros prizo kandidatų, teigdama, kad ši knyga įžeidžia tikinčiųjų jausmus. Saramago piktinosi cenzūra[5] ir persikėlė į Lansarotę, Kanarų salose, kur gyveno iki mirties[6][7][8].
Kaip aktyvus anarchistas komunistas[9] José Saramago konfliktavo su Katalikų bažnyčia. Jis buvo ateistas, kuris manė, kad meilė yra instrumentas pagerinti žmonių būvį.
Mirties metu jis buvo vedęs ispanų žurnalistę Pilar del Rio ir turėjo dukrą iš ankstesnės santuokos[7].