PROFILBARU.COM

Joshua Logan

Džeimsas Stiuartas, Džošua Loganas ir Maršalas Dana 1930 m.
Gimė	1908 m. spalio 5 d. Toksarkana, JAV
Mirė	1988 m. liepos 12 d. (79 metai) Niujorkas, JAV

Veikla	režisierius, aktorius, rašytojas

Džošua Lokvudas Loganas III (angl. Joshua Lockwood Logan III, 1908 m. spalio 5 d. Toksarkana, Teksasas, JAV – 1988 m. liepos 12 d. Niujorkas, JAV) – amerikiečių teatro ir kino režisierius, aktorius, rašytojas.

Biografija

Gimė 1908 m. nedideliame rytų Teksaso mieste Toksarkanoje Siuzanos (mergautinė pav. Nabors) ir Džošuos Lokvudo Loganų šeimoje. Kai berniukui buvo treji metai, tėvas nusižudė. Šeima išsikėlė į motinos tėvų namus Mansfilde, Luizianoje. Praėjus 6-eriems metams po tėvo mirties, Dž. Logano motina vėl ištekėjo, ir Dž. Loganas pradėjo mokytis Kalverio akademijoje, parengiamojoje internatinėje koledžo mokykloje, kurioje dirbo jo patėvis. Baigęs mokyklą studijavo Prinstono universitete. Ten jis susidomėjo studentų teatru, kuriame tuo metu vaidino Džeimsas Stiuartas ir Henris Fonda. Paskutiniame kurse Dž. Loganas ėmė vadovauti studentų trupei „Princeton Triangle Club“. Laimėjo konkursą vykti į Rusiją, kad ten galėtų mokytis Konstantino Stanislavskio teatre. Metęs mokslus ir negavęs universiteto diplomo iškeliavo į Maskvą.^[1]

1932 m. Brodvėjuje pradėjo aktoriaus karjerą. Pirmą kartą didelės sėkmės sulaukė 1938 m. režisavęs spektaklį „Vedžiau angelą“ („I Married an Angel“). Ateinančius 4-erius metus kasmet pastatydavo po spektaklį, tarp jų farsą „Čarlio teta“ („Charley’s Aunt“). 1942 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, 1945 m. ją baigė turėdamas kapitono laipsnį.^[2]

Brodvėjaus teatruose prisidėjo statant keletą miuziklų, iš kurių sėkmingiausi – „Ramiojo vandenyno pietūs“ („South Pacific“, 1949, gavo 10 „Tony“ apdovanojimų ir Pulicerio premiją) ir „Fanė“ („Fanny“, 1954). Nuo 1955 m. dirbo Holivude, sukūrė keletą filmų: „Iškyla“ („Picnic“, 1955, iš 6-ių nominacijų laimėjo du „Oskarus“, Dž. Loganas, kaip geriausias režisierius, gavo „Auksinį gaublį“), „Autobusų stotelė“ („Bus Stop“, 1956), „Sajonara“ („Sayonara“, 1957, iš 10 nominacijų laimėjo 4 „Oskarus“ ir iš 5-ių nominacijų vieną „Auksinį gaublį“), „Ramiojo vandenyno pietūs“ (1958).^[3]^[4]

7-ojo dešimtmečio pradžioje grįžo prie teatro pjesių, iš kurių minėtinos „Kamelotas“ („Camelot“, 1967 m. ekranizuota) ir „Nusidažyk vežimą“ („Paint Your Wagon“). 9-ajame dešimtmetyje Floridos Atlanto universitete dėstė vaidybą.

Dž. Loganas trumpai (1939–1940) buvo vedęs aktorę Barbarą O’Nil. Su ja išsiskyręs 1945 m. vedė aktorę Nedą Harigan, su kuria gyveno iki mirties. Juodu susilaukė sūnaus ir dukters. Būdamas 79-erių, Dž. Loganas mirė 1988 m. Niujorke nuo progresuojančio supranuklearinio paralyžiaus.^[5]

Žinomas Dž. Logano kūrybos priešininkas buvo vienas sėkmingiausių amerikiečių kino istorijoje kritikų Rodžeris Ibertas, Dž. Loganą vadinęs „vienu prasčiausių savo kartos režisieriumi“. Tad „Oskarui“, kaip geriausiam metų filmui, nominuotai kino juostai „Iškyla“ R. Ibertas skyrė dvi žvaigždutes iš keturių ir pridūrė, kad „filmas yra nerangus ir kvailas“.^[6]