Japonijos okupacija Taivane – Taivano istorijos laikotarpis nuo 1895 iki 1945 m., kai šalis buvo okupuota Japonijos imperijos. Laikotarpis prasidėjo Čingų Kinijos pralaimėjimu Pirmajame Kinijos–Japonijos kare, po ko pagal Šimonoseki sutarties sąlygas Taivano provincija atiteko Japonijai. Baigėsi Japonijos kapituliacija Antrajame pasauliniame kare.
Po Šimonoseki sutarties pasirašymo kilo pasipriešinimo okupacijai judėjimas, kurio metu buvo įkurta Formozos respublika, tačiau judėjimas baigėsi nesėkmingai – buvo numalšintas Japonijos karių. Kritus Tainanui, pasibaigė organizuoti pasipriešinimai Japonijos okupacijai ir Taivane prasidėjo penkis dešimtmečius trukęs Japonijos valdymas.
Taivano aneksavimą ir įtraukimą į Japonijos imperijos sudėtį galima laikyti pirmaisiais žingsniais link XIX a. Japonijos vykdytos „Pietinės ekspansijos doktrinos“. Kadangi Taivanas buvo pirmoji Japonijos užjūrio kolonija, Japonija stengėsi salą paversti pasigėrėjimo verta pavyzdine kolonija.[1] Dėl to daug įdėta pastangų gerinant salos ekonomiką, pramonę, viešuosius darbus ir keičiant kultūrą į tokią, kuri atitiktų Japonijos karinės agresijos Azijos-Ramiojo vandenyno regione poreikius iki Japonijos kapituliacijos.
1945 m., po Japonijos imperijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, Taivanas perėjo Kinijos Respubikos valdžion.
Šaltiniai
.svg)
