Mokėsi Rokiškio mergaičių gimnazijoje. 1948–1958 m. – ištremta į Kranojarsko kraštą, dirbo Razdolnojės kasyklose. Nuo 1958 m. gyveno Lietuvoje, dirbo Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykloje, mokėsi.
1964 m. išvyko į Kazachstano plėšinius, ten įgijo buhalterės specialybę.
1972 m. – 1987 m. dirbo Anykščių sodininkystės tarybiniame ūkyje, iki išėjimo į pensiją.
Nuo 1972 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Ažuožeriuose. Palaidota Peslių (Anykščių raj.) kapinėse.
Kūryba
Eilėraščiai
J. Cibienė nuo 1990 m. buvo Anykščių raj. literatų klubo „Marčiupys“ narė, nuo 1996 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių raj. skyriaus narė. Jos kūryboje svarbią vietą užėmė tremties, tėvynės meilės ir ilgesio, gamtos pažinimo temos. Kūriniai stiprūs vaizdų tikroviškumu ir autentika, juose netrūksta dramatizmo, būdingo tremtinių, ne savo valia nublokštų į neįsivaizduojamus tolius, kūrybai.
J. Cibienės kūryba spausdinta periodikoje, taip pat keliuose rinkiniuose:
1998 m. – „Prie Šventosios“ (Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Anykščių raj. skyriaus narių kūrybos almanachas)
2003 m. – „Veidu į Tėvynę“ (tremtinių kūrybos antologija)
2003 m. – „Vilties žarija“ (tremtinių kūrybos antologija)
2007 m. – „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname : Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinė“ [1]
