James Cagney

James Cagney
Kegnis apie 1930 m.
Gimė 1899 m. liepos 17 d.
Niujorkas, JAV
Mirė 1986 m. kovo 30 d. (86 metai)
Stanfordas, Niujorko valstija, JAV
Sutuoktinis (-ė) Frances Willard Vernon (1922 m.)
Veikla
  • aktorius
  • šokėjas
  • kino režisierius
Partija Demokratų (1934–1948)
Respublikonų (1948–1986)

Džeimsas Frensis Kegnis Jaunesnysis (angl. James Francis Cagney Jr., 1899 m. liepos 17 d. – 1986 m. kovo 30 d.)[1] – amerikiečių aktorius ir šokėjas. Scenoje ir kine buvo žinomas dėl savo nuolat energingų pasirodymų, išskirtinio vokalinio stiliaus ir mokėjimo neparodyti emocijų juokaujant. Už įvairius pasirodymus pelnė pripažinimą ir daug apdovanojimų.

Kegnį išgarsino vaidmenys filmuose „Visuomenės priešas“ (1931 m.), „Taksi!“ (1932 m.), „Angelai purvinais veidais“ (1938 m.), „Riaumojantys dvidešimtieji“ (1939 m.), „Miestas užkariavimui“ (1940 m.) ir „Baltas karštis“ (1949 m.), kur jis vaidino kietus vyrukus. Šie vaidmenys dominavo pirmąją jo karjeros dalį.[2] Vėliau sugebėjo susidėrėti dėl vaidmenų, kuriuose galėtų atskleisti savo choreografinius gabumus. Galiausiai laimėjo Oskarą už vaidmenį miuzikle „Jankis Dudlis Dendis“ (1942 m.). 1999 m. Amerikos kino instituto sudarytame geriausių Holivudo aukso amžiaus aktorių vyrų žvaigždžių sąraše užėmė aukštą aštuntą vietą.[3] Orsonas Velsas apibūdino jį kaip „galbūt geriausią aktorių, kada nors pasirodžiusį prieš kamerą“.[4]

Pirmajame savo profesionaliame pasirodyme 1919 m. Kegnis buvo persirengęs moterimi (reviu „Kiekvienas jūreivis“). Kelerius metus praleido vodevilyje kaip šokėjas ir komikas, kol 1925 m. gavo pirmąjį svarbų vaidmenį. Po to užsitikrino keletą kitų vaidmenų, o dėl gerų įvertinimų dar 1929 m. spektaklyje „Penny Arcade“ gavo pagrindinio aktoriaus vaidmenį. Kai Elas Džolsonas pamatė jį spektaklyje, nusipirko teises į filmą, o paskui pardavė jas „Warner Bros.“ su sąlyga, kad Džeimsas Kegnis ir Džoana Bliondel galės pakartoti savo sceninius vaidmenis kine. Po puikių atsiliepimų „Warner Bros.“ pasirašė su juo pradinį trijų savaičių trukmės kontraktą. Už savaitę buvo mokama 400 JAV dolerių. Studijos vadovams išvydus pirmuosius atsiliepimus apie filmą, sutartis su Kegniu buvo nedelsiant pratęsta.

Penktasis Kegnio filmas „Visuomenės priešas“ tapo vienu įtakingiausių to laikotarpio filmų apie gangsterius. Filme žymi scena, kurios metu Kegnio įkūnijamas personažas sutrina pusę greipfruto į Mae Klark įkūnijamo personažo veidą. Ši scena Kegnį išgarsino taip, kad jis netruko tapti viena pagrindinių Holivudo žvaigždžių ir pasirašyti vieną didžiausių sutarčių su „Warner Bros.“ 1938 m. gavo savo pirmąjį Oskarą už geriausią aktorių už subtilų kieto vyruko Rokio Salivano vaidmenį kino juostoje „Angelai su purvinais veidais“. 1942 m. Kegnis laimėjo „Oskarą“ už energingą Džordžo Kohano vaidmenį filme „Jankis Dudlis Dendis“.[5] 1955 m. buvo nominuotas trečią kartą už „Mylėk mane arba palik mane", filme, kuriame vaidino su Doris Dei. Kegnis pasitraukė iš vaidybos ir šokių 1961 m., kad praleistų laiką savo ūkyje su šeima. Po 20 metų, jau išėjęs į pensiją, vaidino filme „Regtaimas“ (1981 m.), daugiausia tam, kad greičiau atsigautų po insulto.

Per savo karjerą Kegnis ne kartą buvo nutraukęs sutartis su „Warner Bros.“ 1935 m. jis padavė kompaniją į teismą dėl sutarties pažeidimo ir laimėjo. Tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai aktorius laimėjo prieš studiją dėl sutarties sąlygų. Dirbo nepriklausomoje kino kompanijoje „Grand National“ (vaidino dviejuose filmuose: miuzikle „Apie kažką dainuoti“ ir dramoje „Puikus vaikinas“) tol, kol sutvarkytas ieškinys, o 1942 m. įkūrė savo prodiuserinę kompaniją „Cagney Productions“. Į „Warner Bros.“ grįžo po septynerių metų. Kegnis taip pat surengė daugybę JAO turų kariniuose daliniuose prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu bei dvejus metus dirbo Kino aktorių gildijos prezidentu.[6]

Kegnis mirė per 1986 m. Velykas savo ūkyje Standforde, Niujorko valstijoje. Mišios už velionį aukotos Manhetene esančioje Šv. Pranciškaus Saleziečio katalikų bažnyčioje.[7][8] Ceremonijos metu kalbą sakė velionio artimas bičiulis, tuomet JAV prezidento pareigas ėjęs Ronaldas Reiganas.[7] Karstą nešė tokios įžymybės, kaip boksininkas Floidas Petersonas, šokėjas Michailas Baryšnikovas (kuris tikėjosi gauti Kegnio vaidmenį Brodvėjuje), aktorius Ralfas Belamis ir kino režisierius Milošas Formanas. Ceremonijoje dalyvavo ir gubernatorius Marijus M. Kuomas ir miesto meras Edvaras Kochas.[9]

Filmografija

Metai Filmas Vaidmuo Komentaras
1930 Nusidėjėlio savaitgalis Harry Delano Debiutas
The Doorway to Hell Steve Mileaway
1931 Pamišusi blondinė Bert Harris
Išmanūs pinigai Jack Vienintelis filmas, kuriame vaidina ir Edward G. Robinson, ir Kegnis
Milionierius Schofield, Insurance Salesman
Visuomenės priešas Tom Powers Vienas garsiausių filmų, kuriame aktorius vaidino
Kitų vyrų moterys Ed „Eddie“ Bailey Pirminis pavadinimas: „The Steel Highway“
1932 Nugalėtojas pasiima viską Jim „Jimmy“ Kane Filmas apie boksą
Karūna riaumoja Joe Greer Filmas apie automobilių lenktynes
Taksi! Matt Nolan
1933 Damų žudikas Dan Quigley
Footlight Parade Chester Kent Miuzikas su choreografija
Pragaro meras Richard „Patsy“ Gargan
Picture Snatcher Danny Kean Laikraščio fotografas
Sunku suvaldyti Myron C. „Lefty“ Merrill
1934 Šv. Liudviko vaikis Eddie Kennedy
Here Comes the Navy Chester „Chesty“ J. O’Conner
Jis buvo jos vyras Flicker Hayes, arba Jerry Allen
Jimmy the Gent „Jimmy“ Corrigan Vaidino kartu su Bette Davis
1935 Vidurvasario nakties sapnas Nick Bottom
The Irish in Us Danny O’Hara
G Men „Brick“ Davis
Devil Dogs of the Air Thomas Jefferson „Tommy“ O’Toole
Frisco Kid Bat Morgan
1936 Puikus vaikinas Johnny „Red“ Cave
Ceiling Zero Dizzy Davis
1937 Apie kažką dainuoti Terrence „Terry“ Rooney Thadeus McGillicuddy’io sceninis vardas
1938 Angelai purvinais veidais Rocky Sullivan Nominuotas Oskarui
Berniukas sutinka mergaitę Robert Law
1939 Riaumojantys dvidešimtieji Eddie Bartlett
Mirštu per kiekvieną aušrą Frank Ross
Oklahomos vaikis Jim Kincaid
1940 Miestas užkariavimui Danny Kenny (jaunas Samsonas)
Torrid Zone Nick „Nicky“ Butler
The Fighting 69th Jerry Plunkett
1941 The Bride Came C.O.D. Steve Collins
Braškių blondinė T. L. „Biff“ Grimes
1942 Jankis Dudlis Dendis George M. Cohan Pelnė Oskarą
Debesų kapitonas Brian MacLean
1943 Johnny Come Lately Tom Richards
1945 Blood on the Sun Nick Condon
1947 Medlin gatvė 13 Robert Emmett „Bob“ Sharkey, arba Gabriel Chavat
1948 Tavo gyvenimo laikas Joseph T. (stebintysis žmones)
1949 Baltas karštis Arthur „Cody“ Jarrett
1950 The West Point Story Elwin „Bix“ Bixby
Kiss Tomorrow Goodbye Ralph Cotter
1951 Come Fill the Cup Lew Marsh
1952 What Price Glory? Kapitonas Flagg
1953 Liūtas gatvėse Hank Martin
1955 Ponas Robertsas Kapitonas Morton
The Seven Little Foys George M. Cohan
Mylėk mane arba palik mane Martin Snyder Nominuota Oskarui
Run for Cover Matt Dow
1956 These Wilder Years Steve Bradford
Tribute to a Bad Man Jeremy Rodock
1957 Žmogus su tūkstančiu veidų Lon Chaney
Short Cut to Hell Patį save (neparodyta) Tik kaip režisierius
1959 Niekad nevok nieko smulkaus Jake MacIllaney
Sukirsti rankom su velniu Sean Lenihan
1960 The Gallant Hours Admirolas William F. „Bull“ Halsey
1961 Vienas, du, trys C.R. MacNamara Nominuotas Laurel apdovanojimui
1968 Arizona Bushwhackers Pasakotojas
1981 Regtaimas Komisaras Rhinelander Waldo

Šaltiniai

  1. McGilligan, 14 psl.
  2. McGilligan, 11 psl.
  3. „America's Greatest Legends“ (PDF). AFI's 100 Years...100 Stars. American Film Institute. Nuoroda tikrinta 2015-10-13.
  4. „Orson Welles - Interview (1974)“. youtube.com. Nuoroda tikrinta 2018-01-11.
  5. „Best Actor“. FilmSite.org. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.
  6. John McCabe, Cagney (NY: Knopf Doubleday, 2013). ISBN 0307830993; and NJ Senate con. res. 39 (1998), Nicholas J. Sacco, sponsor; searchable at www.njleg.state.nj.us
  7. 7,0 7,1 Bahl, Mary (January 2008). „Jimmy Cagney“. St. Francis de Sales Church. Suarchyvuotas originalas 2016-12-20. Nuoroda tikrinta 2016-12-17.
  8. „Cagney Funeral Today to Be at His First Church“. Los Angeles Times. 1986-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2012-10-08. Nuoroda tikrinta 2012-08-15. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2012-12-08 siūlomas (pagalba)
  9. „Cagney Remembered as America's Yankee Doodle Dandy“. AP NEWS. Suarchyvuota iš originalo 2019-10-09. Nuoroda tikrinta 2019-10-09.

Literatūra

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!