Jadvyga Nalivaikienė (g. 1897 m. birželio 25 d. Poškonys – 1969 m. gegužės 12 d. Vilnius) – Lietuvos tautodailininkė tapytoja.
Biografija
1914–1957 m. gyveno Odesoje. Nuo 1932 m. pradėjo tapyti, intensyviausiai kūrė 7-ame dešimtmetyje. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose, 1963 m. Vilniuje surengta individuali paroda.
Kūryba
Sukūrė sąlyginio, primityvistinio vaizdo kompozicijų miesto („Odesos uostas“, 1917 m., „Trakai“), karo („Žiemos rūmai“, „Čapajevo kulkosvaidis“), darbo („Kukurūzų ėmimas“, „Obuolius skina“), švenčių („Derliaus šventė“, „Joninės Vilniuje“), medžioklės („Meškos medžioklė“), padavimų („Velnias ir kalvis“), legendų („Lizdeika“, „Legenda“), vizijų („Mėnulio fantazija“), alegorine („Taika mindo karą“) tema. Nutapė peizažų („Namai miške“, „Žiema“), portretų („Jaunavedžiai“, „Vyšnios žydi“), autoportretų („Autoportretas“, „Portretas su sūnumi“, „Atminimas“, „Mano šeima“).
Kūriniams būdinga šventinė, lyrinė nuotaika, frontalumas, plokštuminis vaizdas, juostinė kompozicija, statiškos figūros, sodrus žalių, mėlynų, rudų ir geltonų spalvų koloritas, smulkus potėpis. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]
Literatūra
Šaltiniai
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Jadvyga Nalivaikienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.
