Jakobas Isaksonas van Reisdalis gimė 1628 arba 1629 m. Harlemo mieste menininkų šeimoje. Jo tėvas Izakas buvo tapytojas ir paveikslų rėmintojas. Jakobas tikriausiai gimė iš antrosios jo santuokos su Maycken Cornelisdr. Pirmuosius mokslus Jakobas tikriausiai išėjo pas dėdę, peizažistą Salomoną van Reisdalį. 1646 m. datuojami pirmieji Van Reisdalio darbai. Po to jis keliavo po Nyderlandus ir Vokietiją. 1648 m. tapo Harlemo dailininkų gildijos nariu. Po 1650 m. Reisdalis keliavo į Vestfaliją su Nicolaes Berchem (1620–1683), kuris minimas geru jo draugu. Apie 1656 m. jis apsistojo Amsterdame. 1657 m. Reisdalis dokumentuotas priimtas į menonitų religinę bendruomenę. 1659 m. jam buvo suteiktos Amsterdamo piliečio teisės. Van Reisdalis Amsterdame sukūrė seriją Norvegijos peizažų su kriokliais. Įkvėpimo sėmėsi iš Alarto van Everdingeno paveikslų, kuris pabuvojo Skandinavijoje.
Gyvenimo pabaigoje, apie 1676 m. Van Reisdalis įgijo medicinos daktaro laipsnį Prancūzijos Kano mieste. Šis faktas nėra užtikrintai patvirtintas, bet labai tikėtinas. Spėjama, kad Van Reisdalis uždirbdavo nemažai iš gydytojo amato. Dailininkas palaidotas 1682 m. kovo 14 d. Šv. Onos kapinėse gimtajame Harleme. Gali būti, kad mirė Amsterdame, kur minimas paskutinį kartą. Jakobas van Reisdalis dažnai vertinamas reikšmingiausiu XVII a. Nyderlandų dailės peizažistu. Jo darbai pažymėtini didingais debesų ir medžių vaizdais. Viso Jakobas van Reisdalis paliko apie 700 paveikslų ir 100 piešinių.[2] Gyvenimo metu dar kūrė ofortus. Jo mokiniu buvo Meindertas Hobema. Reisdalis paveikė Jan van Kessel (Vyresniojo) kūrybą.
