Islamas Latvijoje

Pirmąkart apie Latvijoje gyvenančius musulmonus šaltiniuose užsimenama XIX amžiuje. Šie musulmonai buvo daugiausiai tiurkai ir totoriai, į Latviją patekę prieš savo valią, tarp jų ir turkai karo belaisviai iš Krymo ir Rusijos-Turkijos karų 1877 m.

Istorija

Po Plevnos apgulties 1877 m. keli šimtai turkų kalinių nugabenti į Cėsių miestą, 19 iš jų susirgo kvėpavimo takų ligomis ir žiemą mirė nuo šiltinės, o pavasarį buvo palaidoti kapinėse prie kareivinių. Nors 1879 m. dauguma turkų jau buvo grįžę namo, dalis nutarė pasilikti ir taip įsikūrė Latvijos teritorijoje.[1]

1902 m. buvo oficialiai įkurta ir valdžios pripažinta musulmonų kongregacija, išrinktas jos vadovas Ibrahimas Davidovas ir įkurta musala. Dauguma Latvijos musulmonų XX a. pradžioje buvo pašaukti į Rusijos kariuomenę. Po tarnybos kariuomenėje dauguma liko Maskvoje.

Tarybų Sąjungos kūrimosi išvakarėse ir vykstant pilietiniam karui, daug pabėgėlių pateko į Latviją, tarp jų ir įvairių tautybių musulmonai. Nepaisant to, visus juos latvių buvo įprasta vadinti tiesiog turkais. 1928 m. Šakiras Hušnetdinovas, tiurkų kilmės dvasininkas, buvo išrinktas Rygos musulmonų bendruomenės lyderiu ir šiame poste išbuvo iki 1940 m.

Pasak Centrinio statistikos biuro, 2011 m. buvo registruotos 7 musulmonų bendruomenės, o 2012 – tik 5. Tarp jų – Idel, musulmonų organizacija, kuriai vadovauja Rufia Šervireva, ir Iman, Latvijos čečėnų kongregacija, kuriai vadovauja Musanas Machigovas.[2]

Pew forumo duomenimis, 2019 m. Latvijoje gyveno apie 2000 musulmonų.[3] Beveik visi iš jų sunitai, bet buvo ir ahmadijų.[4] Tais pačiais metais poetas ir vertėjas Uldis Bērziņš pabaigė latvišką Korano vertimą.

Kontroversijos

Po 2015 m. vykusių žudynių Charlie Hebdo redakcijoje Olegas Petrovas, Latvijos islamo kultūros centro vadovas, paskelbė, kad islamas draudžia civilių žudymą, bet pridūrė, kad redakcija vis vien turėjo būti nubausta, tik mažiau. Jo teigimu, „turėjo būti sulaužyti redakcijos narių pirštai“. Dėl šio teiginio Latvijos policija buvo pradėjusi tyrimą.[5][6]

2015 metais Islamo kultūros centras išreiškė nerimą dėl dažnėjančios islamofobijos Latvijoje, kai kovo 27 naktį mečetė Rygoje buvo apipurkšta užrašu "Jūsų Alachas - jūsų problema, grįžkite namo!".[7] Rugsėjo 24 Rygos policija sustabdė centrinėje Rygos gatvėje vykusią neregistruotą maldą lauke, kurioje dalyvavo apie 30 vyrų. Taip nutiko todėl, kad buvo pažeisti įstatymai susiję su viešų renginių organizavimu.[8]

Tais pačiais metais centro atstovas, Roberts Klimovičs, sukėlė dar vieną kontroversišką įvykį skelbdamas, kad per 50 metų Latvija taps musulmoniška valstybė. Vėliau jis paaiškino, kad "latviai demokratiškai išrinks parlamentą, kuris palaiko Šariatą. Link to judama visiškai be smurto."[9]

2016 m. pasirodė Islamo valstybės propagandos vaizdo įrašas, kuriame Petrovas skatino džihadizmą ir šlovino "Charlie Hebdo" žudynių sukėlėjus. Tai buvo trečias kartas, kai Latvijos pilietis viešai prisijungė prie Islamo valstybės. Jo teiginius pasmerkė naujas Islamo kultūros centro vadovas, Jānis Luciņš, kuris teigė, kad šalies musulmonai buvo išduoti.[10] 2016 m. spalio 19 vienam vyrui buvo paskirti viešieji darbai už neapykantos kalbą prieš musulmonus internete.[11]

Šaltiniai

  1. ↑ Krejere, Dace (2016-01-30). „In the footsteps of Turkish POWs in Latvia“. Latvijas Sabiedriskais medijs. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  2. ↑ Banks, Elena (2004-01-24). „Latvia's Muslim community reaches out“. The Baltic Times. Nuoroda tikrinta 2005-11-15.
  3. ↑ Mapping the global Muslim population; A Report on the Size and Distribution of the World’s Muslim Population; October 2009; p.31 Archyvuota kopija 2009-10-10 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Göran Larsson (2009). Islam in the Nordic and Baltic Countries. Routledge. p. 111. ISBN 9781134012923.
  5. ↑ „Security Police investigate 'finger break' Muslim leader“. Latvijas Sabiedriskais medijs. 2015-01-15. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  6. ↑ „SP to assess statements made by leader of Latvian Islamic culture centre“. Baltic News Network. LETA. 2015-01-16. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  7. ↑ „Islamic Culture Center worried about growing Islamophobia in Latvia“. The Baltic Course. 2015-09-27. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  8. ↑ „Riga Muslims face fine for prayers without a permit“. Public Broadcasting of Latvia. 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  9. ↑ „MPs explore Islamic Center for collaboration opportunities“. Public Broadcasting of Latvia. 2015-10-15. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  10. ↑ „Former Muslim leader investigated by Security Police“. Public Broadcasting of Latvia. 2016-03-01. Nuoroda tikrinta 2016-09-03.
  11. ↑ „Latvian pays price for hate speech against Muslims“. The Baltic Times. October 19, 2016. Nuoroda tikrinta April 15, 2017.

Nuorodos

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!