2015–2020 m. – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (2016–2019 m. – viceprezidentė). 2017–2019 m. – Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (III) narė. 2018–2019 m. – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto deleguota į „Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modeliui parengti darbo grupę“ prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. 2018–2020 m. Europos Sąjungos programos Erasmus+ ir Solidarumo korpusas tarptautinė ekspertė. 2018 m. – UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo stebėsenos darbo grupės narė. Nuo 2019 m. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos mokslo tarybos ekspertė. Nuo 2021 m. – Kultūros paveldo ekspertų asociacijos narė.
Eidama kultūros viceministrės pareigas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano rengimo darbo grupės vadovė, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos ir Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės pirmininkė[8]. Taip pat paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotine kultūros paveldo klausimais Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartyje dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse numatytoms veikloms vykdyti[9]. Buvo Ministro pirmininko sudarytos ekspertų darbo grupės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos paminklui Vilniuje pastatyti narė, Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisijos narė[10], UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės tarybos narė[11], Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus tarybų narė.
Projektinė ir kultūrinė veikla
2015–2018 m. vykdė sociokultūrinės ir kūrybinės veiklas, mažinančias atskirtį, įgyvendino projektus: „(ne) LAISVAS menas“ (2016–2018 m.), „Re–Imagine our waste with Entrepreneurship“ (2017 m.), „Tu negali – menas gali“ (2016–2017 m.)[12]. 2015–2018 m. kartu su Italijos, Austrijos, Lenkijos dizaineriais kuravo tarptautines jaunųjų dizainerių kūrybines dirbtuves „NewIDeA“[13]. Nuo 2013 m. įgyvendino paveldo populiarinimo projektus, įtraukiančius naująsias technologijas ir telkiančius virtualią geoslėptuvių bendruomenę Lietuvoje, dirbo įgyvendinant projektus: „(Ne)atrasta Lietuva: geoslėptuvių panaudojimas informacijos apie kultūros paveldą sklaidai“ (2013 m.), „Šiuolaikinių technologijų panaudojimas Lietuvos etnografinių regionų paveldo animavime“ (2014–2015 m.)[14]. 2009–2015 m. kuravo mokslinio, edukacinio ir taikomojo pobūdžio veiklas, susijusias su miesto medinės architektūros saugojimu ir dokumentavimu. Kartu su prof. dr. Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene ir kolegomis sukūrė miesto medinės architektūros duomenų bazę „Archimedė“[15], įgyvendino mokslo projektus: „Miestietiškas medinis namas: praeities reliktas ar gyva tradicija“ (2016 m.), „Mediniai miestai" – architektūros duomenų bazė” (2014–2015 m.), „Istorinės atminties refleksija mediniuose miestiečių namuose ir jų išlikimo perspektyvos“ (2013–2014 m.), „ATVIRI NAMAI: praktinių seminarų ciklas apie miesto medinių namų tvarkybą, priežiūrą ir prevenciją“ (2013 m.)[16], „Archimedė“ – Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazė (2012–2013 m.). 2021–2022 m. prisidėjo prie nacionalinės reikšmės projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ įgyvendinimo. Nuo 2023 m. vadovauja projektui „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“[17].
2018 m. dienraščio „Kauno diena“ organizuotame konkurse už sociokultūrines veiklas išrinkta „Metų kauniete 2017“[18][19].
Aktyvi keliautoja, kalnų žygeivė[20]. Nuo 2012 m. – Lietuvos alpinizmo asociacijos narė, aplankiusi daugiau nei 50 valstybių, pasiekusi daugiau nei 30 valstybių aukščiausias vietas, tarp jų 2008 m. Grosgloknerį (3798 m), 2009 m. Kilimandžarą (5895 m)[21], 2013 m. Tubkalį (4167 m), 2017 m. Elbrusą (5642 m), 2019 m. Demavendą (5610 m) ir kt.
Bibliografija
Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką [sud. Marek Jabłonowski, Andrius Vaišnys, Ingrida Veliutė]. Vilnius, 2023;
Gyvenimas tarp vandenų: Neringos architektūros paveldas ir kasdienybė. Mokslo straipsnių rinkinys [sud. ir mokslinės redaktorės Dalė Puodžiukienė, Ingrida Veliutė]. Vilnius: ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, 2018;
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys. Interaktyvus „pop-up“ leidinys vaikams [teksto autorė Ingrida Veliutė]. Kaunas: Debesų ganyklos, 2017;
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų = 120 year anniversary of St. Michael the archangel (the Garrison) church in Kaunas. Kaunas: Terra Publica, 2015;
Lietuvos dvarai ir pilys [sud. Vytautas Kandrotas ir Ingrida Veliutė]. Kaunas: Terra publica, 2015.
↑Veliutė I. Štaupaitė K. Inovatyvumas – paprastume, arba kitoks būdas pažinti etnografinius regionus // Nemunas. Nr. 24(960). 2015 m. gruodžio 17 – 2016 m. sausio 6 d., p.18-19[3]
