Istorikai Nintoku laiko V a. „legendiniu imperatoriumi“.[4]Imperatoriaus Kimėjaus (apie 509–571), 29-ojo imperatoriaus,[5] valdymo laikotarpis yra pirmo imperatoriaus, kurio gyvenimo datos yra nustatytos šiuolaikinėje istoriografijoje;[6] tačiau įprastai pripažinti ankstesniųjų imperatorių vardai ir datos nebuvo patvirtinti kaip „tradiciniai“ iki imperatoriaus Kanmu (737–806), 50-ojo valdovo iš Jamato dinastijos.[7]
Nintoku karališkas titulas neturėtų būti įvardijamas tennō, nes daugelis istorikų įsitikinę, kad šis titulas nebuvo įvestas iki imperatoriaus Temu ir imperatorės Džito valdymo. Tikėtina, tai buvo Sumeramikoto ar Amenoshita Shiroshimesu Ōkimi (治天下大王) titulai, reiškiantys „didįjį karalių, kuris valdo viską po dangumi“. Kaip alternatyva, Nintoku galėjo būti vadinamas „Didžiuoju Jamato karaliumi“ ヤマト大王/大君).
Daisen Kofun (didžiausia kapavietė Japonijoje) Sakajuje (Osakos prefektūra) laikomas paskutine imperatoriaus poilsio vieta. Tikroji Nintoku kapavietės vieta nėra žinoma.[1]
Gyvenimo faktai
Nors kronika Nihon Shoki nurodo Nintoku valdymo metus nuo 313 iki 399 m., šiuolaikiniai tyrinėtojai teigia, kad šios datos nėra tikslios.[8]
Kronika pažymi sekančius Nintoku valdymo pasiekimus:
sukūrė įtvirtintų kuolų pakrantę, pavadintą Naniwa no Horie, kad užkirstų kelią potvyniams Kavačio lygumose ir panaudotų vystymuisi; daroma prielaida, kad tai buvo pirmasis Japonijos didelio masto inžinerinių statinių projektas.
įsteigė įtvirtintą lauko valdą, kurią tiesiogiai kontroliavo imperatoriaus rūmai.
pastatė Yokono bank (horizontalus sklypas, Ikuno-ku, Osaka-shi).[9]
Žmonos ir vaikai
Imperatorienė (pirmoji): princesė Iwa (磐之媛命), poetė ir Katsuragi no Sotsuhiko (葛城襲津彦) duktė
↑Hoye, Timothy. (1999). Japanese Politics: Fixed and Floating Worlds, p. 78; excerpt, "According to legend, the first Japanese emperor was Jinmu. Along with the next 13 emperors, Jinmu is not considered an actual, historical figure. Historically verifiable Emperors of Japan date from the early sixth century with Kinmei.