Ilgoji skorpionblakė (Ranatra linearis) – Lietuvos vandenyse sutinkama skorpionblakių šeimos atstovė. Tai ilgiausias Europos vandens vabzdys.[1]
Kūnas labai ilgas ir laibas, 60–70 mm (kūnas apie 40 mm ir kvėptukas apie 30 mm[2]) ilgio,[3]raudonai rudos, rudos ar pilkai geltonos spalvos. Kūno plotis tik 4–5 mm.[4] Po vandeniu (nekvėpuodama) ši blakė gali išbūti apie 30 minučių, po to turi įkvėpti oro per ilgą kvėptuką. Priekinės kojos labai ilgos ir baigiasi savotiškais kabliais, kuriais blakė tiesiog perveria kiauriai priartėjusią auką.
Akys, palyginus su galva, didelės. Galva nedidelė, ji baigiasi 3-segmenčiu straubliuku, per kurį blakė sušvirkščia paralyžuojančius nuodus bei virškinimo fermentus, o po to išsiurbia auką. Pilvelio viršutinė pusė raudona.[5]
Sparnus ši blakė turi, bet skraido retai – tik esant pavojingai situacijai (pvz., baigia išdžiūti tvenkinys). Retkarčiais šios blakės randamos ir ropojančios žeme.
Poruojasi blakės pavasarį, kiaušinėlius deda partijomis po 10–20 vienetų ant vandens augalų, tokių kaip plūdė (lot. Potamogeton), stiebų bei lapų. Patys kiaušinėliai primena baltus 3 mm ilgio cigarus, tvarkingai surikiuotus ant lapo. Kiekvieno kiaušinėlio gale yra du siūlai; manoma, kad jais tiekiamas oras. Po 3–6 savaičių išsirita nimfos (gegužės–liepos mėnesiai[6]); iš pradžių jos permatomos, dėmėtos, vėliau pasidaro gelsvos ar žalsvos spalvos su ryškiomis raudonomis akimis. Kvėptukas trumpas, toks jis išlieka kol blakė suauga (apie 2 mėnesius).
Jos atsistoja ant vidurinių ir galinių kojų žemyn galva, sustingsta ir pasidaro „nematomomis“ tarp vandens augmenijos, ir laukia pro šalį plaukiančio grobio. Juo gali tapti netgi buožgalviai, tritonai, žuvų mailius ir kiti vandens vabzdžiai bei jų lervos.
Paplitusi visoje Europoje, Šiaurės Azijoje (išskyrus Kiniją).[7]
Šaltiniai
