Hutčių teritorija (žaliai) 2024 metų vasario 3 dieną
Hučiai (arab.الحوثيون = al-Ḥūthiyūn, save pasivadinę „Dievo šalininkais“, arab.أنصار الله = ʾAnṣār Allāh), arba hučių judėjimas – teologinė islamistų grupė, atsiradusi XX a. pab. Jemeno šiaurės Sados gubernijoje. Hučiais vadinamas ne vien Al-Huti klanas, bet plati daugiagentė ir bendraminčių teologinė grupuotė.
Hučių idėjiniu lyderiu buvo klano vadas ir pamokslininkas Badras al Dinas al Hutis (1959-2004) m.). Al-Huti klanas laikomas pranašo Mahometo palikuonimis ir religiškai artimas zaidijų šiitų pakraipai. Jie pradėjo įgauti reikšmės po Zaidi imamato žlugimo 1962 metais. Badras al Dinas ir jo įtakingais veikėjais tapę sūnūs Huseinas, Yahya, Muhamedas ir Abdulmalikas 1990-aisiais pasisakė už zaidijų tikėjimo atgaivinimą, priešinosi salafizmui, pasisakė prieš JAV ir jos remiamos Saudo Arabijos politiką, ypač dėl pastarosios veiksmų pasienyje, nes tuomet dar nebuvo sutarta dėl Jemeno–Saudo Arabijos sienos. Hučiams pradėjus protestuoti sostinės Sanos mečetėse prasidėjo jų susidūrimai su valdžios atstovais. Jemeno prezidentas Ali Abdula Salehas tai galėjo palaikyti iššūkiu savo valdžiai. Hučiai pradėjo ginkluotai priešintis esą savigynos tikslais ir nuo 2004 m. buvo beveik nuolatiniame kariniame konflikte su oficialia valdžia. Jų vadas Huseinas Badras al Din al Hutis buvo sugautas ir nužudytas 2004 m. rugsėjį.
Centrinė Sanos valdžia padarė daug klaidų kovojant su hučiais, pavyzdžiui, žuvusio Huseino al Hučio kūno nuotraukas iškabino Sadoje ir jis galėjo atrodyti kankiniu dėl tikėjimo. Plačiai atakuojant hučių vietoves artilerija ir aviacijos smūgiais aplinkinėms gentims kilo įspūdis, kad atakuojamos ir jos, todėl jų nariai jungėsi į hučių gretas. 2010 m. šeštojo karo metu hučių grupuotės tiek sustiprėjo, kad galėjo atakuoti vyriausybės kariuomenės bataliono dalinį (~300 žmonių) naudodamos šarvuotą techniką bei rengė reidus į Saudo Arabijos teritoriją. 2011 m prasidėjus Arabų pavasariui prezidentas Ali Abdula Salehas buvo pašalintas. Suirute pasinaudoję hučiai 2011 m. kovą pradėjo kontroliuoti beveik visą Sados ir dalis gretimų provincijų, oficialiai pasivadino „Dievo šalininkais“ ir Beirute su „Hezbollah“ pagalba įkūrė savo TV stotį. 2014 m. vasarą jie įveikė Hašidų genčių federaciją ir užėmė Amrano guberniją. Taip pat sutriuškino sunitų Al-Ahmar klaną. Bendradarbiaudami su nuverstu Ali Abdula Salehu hučiai 2014 m. rugsėjo 21 d. po vidaus maišto užėmė sostinę Saną. Kartu jiems atiteko kariuomenės tankų, artilerijos ir priešlėktuvinių ginklų bei keletą raketinės ginkluotės vienetų.
Hučiai buvo remiami Libano „Hezbollah“ ir Irano, nors pastarasis tai visą laiką neigė. Kartu prie jų prisijungė Saleho pusės kovotojai. 2015 m. kovą hučiai užėmė Adeną, iš kurio išvaryti liepos mėn.[5] Prieš juos ir prezidento Abdrabu Mansuro Hadžio paramai 2015 m. Saudo Arabija (kurios kariuomenė vykdė operacijas prieš hučius nuo 2009 m.) sukūrė arabų valstybių koaliciją ir nuo kovo mėn. įsikišo tiesiogiai į karą Jemene. Hučiai tvirtino, kad jų veiksmai yra revoliucija prieš korumpuotą vyriausybę ir kova su sunitų ekstremistais.[6] 2017 m. gruodį buvęs prezidentas Ali Abdula Salehas atsiribojo nuo hučių, pasisakė už derybas su Saudo Arabijos koalicija ir buvo hučių sukilėlių nužudytas.[7]
