H. Hoksas gimė 1896 m. gegužės 30 d. Gošeno mieste, Indianos valstijoje, popieriaus gamintojo Frenko Hokso ir jo žmonos Helenos šeimoje.[1] 1907 m. pradėjo lankyti politechnikos pradinę mokyklą, 1910–1912 m. mokėsi Pasadenos vidurinėje mokykloje Kalifornijoje,[2] 1913–1914 m. Ekseterio Filipso akademijoje Masačusetse,[3] 1914–1917 m. Kornelio universitete Niujorke,[4] kur įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę. 1917–1919 m. tarnavo JAV kariuomenės oro tarnyboje; dalyvavo kariniuose mokymuose Teksase; gavo leitenanto laipsnį. 1920–1925 m. buvo automobilių lenktynininkas, lėktuvų gamyklos konstruktorius.[5]
1916–1917 m. per atostogas dirbo „Famous Players-Lasky“ studijos (vėliau „Paramount Pictures“) scenarijų skyriuje.[6] 1919–1921 m. buvo nepriklausomas A. Dveino, M. Neilano, A. Holubaro dviejų dalių filmų prodiuseris. 1922–1924 m. dirbo „Paramount Pictures“ scenarijų skyriuje;[7] prisidėjo prie daugiau kaip 60 filmų scenarijų.
H. Hoksas kūrė įvairaus žanro filmus: komedijas, dramas, filmus apie gangsterius, mokslinę fantastiką, nuaro, karinius filmus ir vesternus. Žinomiausi jo filmai: apie gangsterius „Žmogus su randu“ („Scarface“, 1932), komedija „Mažylio auklėjimas“ („Bringing Up Baby“, 1938), nuotykių drama „Tik angelai turi sparnus“ („Only Angels Have Wings“, 1939), komedija „Jo mergina Penktadienė“ („His Girl Friday“, 1940), romantinis filmas „Turėti ir neturėti“ („To Have and Have Not“, 1944), nuaras „Gilusis miegas“ („The Big Sleep“, 1946), vesternas „Raudonoji upė“ („Red River“, 1948), mokslinės fantastikos filmas „Daiktas iš kito pasaulio“ („Thing from Another World“, 1951), muzikinė komedija „Džentelmenai renkasi blondines“ („Gentlemen Prefer Blondes“, 1953) ir vesternas „Rio Bravo“ (1959).
1942 m. H. Hoksas, kaip geriausias režisierius, už filmą „Seržantas Jorkas“ („Sergeant York“, 1941) buvo nominuotas „Oskarui“. 1974 m. jam buvo įteiktas „Oskaras“ už puikius pasiekimus kine kaip „Meistrui, amerikiečių režisieriui, kurio kūrybiniai siekiai užima garbingą vietą pasaulio kino mene“. H. Hoksas yra padaręs įtaką kitiems kino režisieriams, pavyzdžiui, M. Skorsezei, R. Oltmenui,[8]Ž.-L. Godarui,[9]Dž. Karpenteriui[10] ir K. Tarantinui.[11]
Ne vienas kritikas H. Hoksą pripažįsta vienu iš įžymiausių amerikiečių kino režisierių.[12][13] Vertinimų apibendrinimo svetainėje „Rotten Tomatoes“ šešetas jo filmų yra gavę 100 % reitingą.[14] 11 H. Hokso filmų įtraukta į JAV Kongreso bibliotekos Nacionalinį kino registrą kaip „kultūriškai, istoriškai arba estetiškai reikšmingi filmai“.[15]
H. Hoksas mirė 1977 m. gruodžio 26 d. nuo komplikacijų, kurias sukėlė susimušimas, kai jis savo namuose Palm Springse, Kalifornijoje, užkliuvo už savo šuns ir pargriuvo. Dvi savaites praleido ligoninėje sveikdamas nuo smegenų sutrenkimo, tada pasiprašė parvežamas namo ir po keleto dienų mirė.[16] Jo mirtis tiesiogiai susijusi su „insultu dėl aterosklerozinės kraujagyslių ligos“.[17]
