Haliucinacija (lot. halucinatio 'kliedesys') – nesamų dalykų jutimas. Haliucinacija gali apimti visus pojūčius, įskaitant tokius, kaip laiko suvokimą, ar tik dalį jų. Haliucinacija gali būti įtikinama, tikroviška arba atvirkščiai – žmogus gali suvokti, jog jis yra tam tikroje laikinoje kelių valandų būsenoje (tarkim, kai savo sprendimu pavartojo haliucinogeninių medžiagų). Haliucinacija gali būti maloni arba nemaloni. Žmogus gali jausti, kad su juo lytiškai santykiaujama, iš kitos pusės, jis gali patirti, kad yra žudomas, gali iškilti įvairūs įvykiai religiniais motyvais, pavyzdžiui, kelionė į pragarą.
Nemaloni arba netikėta haliucinacija gali sukelti baimės priepuolį, peraugantį į visišką paniką. Silpnos psichikos žmonėms arba žmonėms, linkusiems į psichikos sutrikimus, tai gali turėti ilgalaikių liekamųjų pasekmių.
Haliucinacijų tipai
Gali atrodyti, kad viskas vyksta galvoje ar organizmo viduje. Per regos haliucinacijas gali atsirasti neįprastų, nelogiškų sugebėjimų, pavyzdžiui, vienu metu matomas visas perimetras aplink save. Per klausos haliucinacijas gali būti girdimi šūvių, sprogimų ar bet kokie kiti garsai. Gali būti girdimi ir balsai, kurie patarinėja, įsakinėja ar tiesiog pasakoja, kas vyksta. Per uoslės ar skonio haliucinacijas galima jausti neįprastus skonius, kvapus. Nemalonių haliucinacijų atveju gali atrodyti, kad maistas užnuodytas. Per lytėjimo haliucinacijas jaučiamas lietimasis prie įvairių daiktų. Dažnai viską lydi nepaprastai sulėtėjęs laikas – sekundės trunka minutes.
Pagal stiprumą kartais išskiriami šeši tipai, kurių pirmasis – tai sutrikęs spalvų pojūtis, penktasis – kai haliucinacija tokia tikroviška, kad žmogus visiškai praranda kontaktą su realybe. Tikima, kad yra ir šeštasis stiprumas, kurio kažkodėl nepavyksta prisiminti.[reikalingas šaltinis] Šeštojo stiprumo idėją kelia haliucinogeninių medžiagų naudotojai, kurie teigia, kad jie visiškai neprisimena, kas jiems buvo per paskutines kelias valandas, jų prisiminimuose neapibrėžtai rašoma, kad „tik buvo labai smagu“.
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Medicinos enciklopedija, 1991 m., 1 tomas
