Geografiniai atradimai Azijoje žvelgiant iš europiečių perspektyvos vyko kiek kitaip nei Amerikos ar Australijos tyrinėjimai. Tai, kad rytuose plyti didelis žemynas, dėl kontaktų su senovės civilizacijomis, europiečiai (tiksliau seniausia Europos civilizacija - Senovės Graikija) žinojo nuo seniausių laikų.
Antika
Pirmąsias žinias apie Aziją graikai gavo iš finikiečių, kurie pirmieji suteikė žinių apie Tolimuosius Rytus. Jie ten lankydavosi apie 1000 m. pr. m. e. VII a. pr. m. e. graikai pradėjo kurti kolonijas Mažojoje Azijoje. Čia graikų įkurtas miestas Miletas tapo ne tik prekybos, bet ir intelektualinio graikų gyvenimo centru. Apie 450 m. pr. m. e. Priešakinėje Azijoje lankėsi Herodotas. 325 m. pr. m. e. makedoniečių karvedys Nearchas plaukiojo Indo upe ir palei Persijos pakrantę. II a. Antiochijos pirkliai turėjo savo atstovybę Kinijoje.
Viduramžiai
1245 m. Ascelinas apsilankė mongolų stovykloje Chivoje, o po metų Jonas Piano di Carpine pasiekė Karakorumą Mongolijoje. 1254-1295 m. venecijiečiai Niccold, Maffeo ir Markas Polas apkeliavo centrinę Aziją, Kiniją, Indiją ir Persiją. 1345-1349 m. arabas Ibn Batuta keliavo po Arabiją, Priešakinę Aziją, Indiją ir Kiniją.
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis
1497-1498 m. Vasko da Gama atrado jūrų kelią aplink Afriką į pietryčių Aziją. 1508 m. Lopez de Sequeira atrado Malaką, o 1511 m. Albuquerque paėmė ją portugalų valdžion. Tais pačiais metais Duarte Fernandez pasiekė Siamą. 1518 m. De Gomez atrado Borneo salą. 1521 m. Fernandas Magelanas iš rytų pasiekė Filipinų salyną.
Naujųjų laikų atradimai
1542 m. Menedez Pinto pasiekė Japoniją. 1579-1780 m. Frensis Dreikas atrado Celebeso salą. 1581 m. Jermakas pradėjo Sibiro užkariavimą. 1634-1646 m. V. Pojarkovas iš Jakutsko pasiekė Amūrą. 1640 m. Irkutsko kazokai pasiekė Ochotsko jūrą. 1648 m. kazokas Dežniovas atrado Beringo sąsiaurį ir apiplaukė rytų Aziją iki Anadyrio. 1654 m. Chabarovas tyrė Amūro apylinkes ir Mandžiūriją. 1661 m. Dorville ir Grueber tyrė Tibetą. 1728 m. Vitus Beringas iš jūros tyrė Azijos rytinius pakraščius. 1734-43 m. pirmoji didelė rusų ekspedicija, kurioje dalyvavo Gmelinas, Laptevas, Stelleris, Čeliuskinas, Čirikovas ir kt., tyrė šiaurės ir šiaurės rytų Sibirą. 1742 m. Čeliuskinas pasiekė toliausiai į šiaurę išsikišusį Azijos pusiasalį, kuris dabar vadinamas jo vardu. 1785-88 m. Laperouses tyrė šiaurės Japonijos salas, Korėją (Laperūzo vardu pavadintas sąsiauris tarp Sachalino ir Jeso salų). 1812-1825 m. V. Moorcroft tyrinėjo Bucharą, rytų Indiją, Kašmyrą. 1820-1823 m. F. P. Vrangelis keliavo po šiaurės Azijos pakraščius - Kolymos baseiną. 1828-1829 m. Erman perėjo išilgai visą Sibirą ir Kamčiatką, atrado šalčiausią tais laikais žinomą vietą (Verchojanskas). 1829 m. Urale, Altajuje, Džiungarijoje ir Kaspijos jūros pakrantėse lankėsi Aleksandras fon Humboldtas. 1833 m. Burnes, vykdamas iš Indijos, persikėlė per Hindukušą. 1835-1848 m. V. Junghuhn tyrė Javą ir Sumatrą. 1857 m. Semionovas, pirmasis iš europiečių, lankėsi Tianšanyje. 1868-1870 m. Hayward ir Shaw pasiekė Jarkentą ir Kašgarą. 1868-1871 m. Fedčenko tyrė Turkestaną (Samarkandą, Ferganą). 1870-1888 m. N. Prževalskis surengė keturias ekspedicijas į centrinę Aziją. 1903-1904 m. Macdonald ir Younghusband pasiekė Tibete Lasą. 1908-1912 m. rusų Riabušinski vadovaujama ekspedicija tyrinėjo Kamčiatką. 1926 m. Obručevas šiaurės rytų Sibire atrado Čerskio kalnagūbrį.
Šaltiniai
- Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1934.-p.511-512.
