Gegutkamanės (Psithyrus) – kamanių (Bombus) genties vabzdžių pogentė. Kaip ir gegutė, nuo kurios kilo šios kamanių grupės pavadinimas, gegutkamanės nedaro savo lizdų, o kiaušinėlius deda kitų kamanių lizduose.
Išvaizda
Kiekvienos rūšies gegutkamanės savo išvaizda labai panašios į tos rūšies kamanes, kurių šeimas išnaudoja. Dėl savo panašumo jos nesukelia įtarimo kamanėms darbininkėms.
Pagrindinis gegutkamanes nuo kitų kamanių skiriantis morfologinis požymis, tai galinės kojos, kurios pas gegutkamanes nepritaikytos rinkti žiedadulkėms. Jų trečiosios poros kojų blauzdų išorinė plokštuma išgaubta, vientisai apaugusi plaukeliais, o tikrųjų kamanių – lėkšta, plika, kraštuose apaugusi ilgais plaukeliais.
Biologija
Vystymo ciklas panašus, kaip ir tikrųjų kamanių, tik gegutkamanių patelės pavasarį pradeda skraidyti mėnesiu vėliau. Papildomai besimaitindamos nektaru, jos ieško kamanių lizdų. Dėl savo panašumo į tikrųjų kamanių rūšis, kurias parazituoja, gegutkamanių patelės neatpažintos tikrųjų kamanių šeimos narių, netrukdomai patenka į jų lizdus ir ten pradeda dėti kiaušinėlius. Padėjusios kiaušinėlius greitai nugaišta. Iš jų kiaušinėlių išsiritusias lervutes maitina ir prižiūri tikrųjų kamanių šeimos nariai. Naujos kartos gegutkamanių patelės ir patinėliai pradeda skraidyti vasaros pabaigoje. Patinėliai, apvaisinę pateles, žūva, o patelės, susiradusios tinkamą prieglobstį, užmiega žiemos miegu.
Taksonomija
Seniau gegutkamanės buvo laikomos atskira gentis (Psithyrus s.str.), kuri kartu su tikrųjų kamanių (Bombus s.str.) gentim sudarė kamanių tribą (Bombini). Tačiau vėliau, įrodžius jų morfologinių požymių panašumą, šias gentis buvo pasiūlyta jungti į vieną gentį (Bombus s.lat.), o gegutkamanės laikomos kamanių (Bombus s.lat.) pogente. Šį pakeitimą pasiūlė P. Viljamsas 1991 m.