Gedulas – asmens ar asmenų patiriamas sielvartas, liūdesys kam nors mirus bei su tuo susijęs žmogaus ar bendruomenės elgesys, papročiai ir kitos tradiciškai susiformavusios apeigos. Gedulo papročiai skiriasi priklausomai nuo kultūros ir (ar) šalies, tačiau daugelyje šalių turi ir panašių elementų, kaip kad tamsių, kuklių drabužių dėvėjimas. Gedintys asmenys (velionio artimieji, draugai, gerbėjai) dažnai atsiriboja nuo įprastos ar džiugios visuomeninės veiklos, gedulo laikotarpį skiria rimčiai, susitaikymui su netektimi, velionio pagerbimui; tikintys taip pat laikosi savo religijos papročių.[1]
Tradiciškai krikščioniškose šalyse gedulas trunka iki metų.[1] Tačiau pagal 11-ąjį Tarptautinės ligų klasifikacijos bei 5-ąjį Diagnostinio ir statistinio psichikos sutrikimų vadovus gedint artimojo asmens daugiau nei pusmetį gali būti nustatytas užsitęsusio gedulo sutrikimas.[2]
Gedulas gali būti valstybinis, kai oficialiai skiriamas laikotarpis paminėti ir pagerbti mirusį svarbų valstybės asmenį, žuvusius piliečius ir pan.[1] Lietuvoje išskiriama Gedulo ir vilties diena skirta pagerbti stalinizmo represijų aukų, karo ir pokario metais žuvusių žmonių atminimą.[3]
Šaltiniai
