Gediminas Šmitas
Juozas Gediminas Šmitas (1927 m. sausio 1 d. Akmenynuose, Kalvarijos valsčiuje – 2023 m. vasario 23 d. Kaune[1][2]) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas, pedagogas.[3]
Biografija
Gediminas Šmitas gimė pasiturinčių ūkininkų Stasio ir Eugenijos Šmitų šeimoje. Abu tėvai ir dvi sesės turėjo gražius balsus. Gediminas Šmitas mokėsi Kalvarijos ir Marijampolės gimnazijose, kur noriai dalyvavo mokykliniuose choruose, vaidinimuose. Dar Akmenynuose Kalvarijos vargonininkas ir muzikos mokytojas J. Stasiukynas pastebėjo jaunuolio muzikalumą, gražų plataus diapazono balsą ir skyrė daug dėmesio jo lavinimui. Padėjo pasirengti ir skatino dalyvauti jaunųjų vokalistų konkursuose – apžiūrose, kuriose Gediminui Šmitui sekėse gerai.[4] Mariampolėje vystyti jo muzikinius gabumus padėjo kitas muzikos entuziastas, muzikos mokytojas J Kamaitis. Karas nubloškė Šmitų šeimą į Vokietiją, Alenšteino (dabar Olštyno, Lenkijoje) miestą.[5][6] Šeimai grįžus iš Vokietijos, Gediminas Šmitas 1946 m. įstojo į konservatoriją Kaune, kuriai 1949 m. persikėlus į Vilnių toliau tęsė mokslus sostinėje. Tėvai buvo ištremti į Sibirą, tad ne tik kad nebuvo iš ko tikėtis pagalbos, bet iš skurdžios studentiškos stipendijos dar teko padėti ir jiems. Besimokydamas Kaune susipažįsta su savo kraštiete Marija Žilionyte ir netrukus, 1949 m. jiems gimė dukra Jūratė. 1951 m. baigė Lietuvos konservatorijos Juozo Babravičiaus klasę. 1951 m. pradėjo dirbti Kauno muzikiniame teatre, kuriame dirbo solistu iki 1990 m.[7][8][9][10][11][12][13][14][15][16][17][18][19][20]
Vaidmenys
Jaunajam solistui teko pradėti savo muzikinę karjerą nuo jam nepažįstamo žanro – operetės. Kauno muzikiniame teatre debiutavo greitai parengtu Nazonės vaidmeniu Karlo Miliokerio eperetėje „Gasparonė“. Nors debiutas buvo įvertintas teigiamai, pačiam solistui vaidmuo pasitenkinimo nesuteikė. Vienu metu su Gediminu Šmitu į Kauno muzikinį teatrą atėjo stipri menininkų grupė, prisidėjusi prie muzikinio teatro formavimosi: dirigentas Juozas Indra, režisierė Regina Senkutė, kiek vėliau Rostislavas Andrejevas. Pradėjus darbą Kauno muzikiniame teatre, pastarajame operos statomos nebuvo. Kartu su minėtais kolegomis Gediminas Šmitas vyko pas tuometinį kultūros ministrą Juozą Banaitį ir gavo leidimą įtraukti į teatro repertuarą ir operų pastatymus.[5][21]
1951 m. gruodžio 31 d. tearo rampos šviesą išvydo Džiuzepės Verdžio opera „Rigoletas“, kurioje Gediminas Šmitas atliko pagrindinę Rigoleto partiją.[19] Per savo darbo laiką teatre, solistas sukūrė apie 60 vaidmenų operose, tame tarpe tokius vaidmenis kaip: Rigoletas, Žermonas,[22] Bokanegra[23] Džiuzepės Verdžio operose „Rigoletas“, „Traviata“ ir Simonas Bokanegra, Zurga Žoržo Bize operoje „Perlų žvejai“, Valentinas[24] Šarlio Guno operoje „Faustas“, Tonijus Rudžero Leonkavalio operoje „Pajacai“, Eženo d´Albero (pranc. Eugen Francis Charles d’Albert) „Slėnis“, Anicokas Vitolio Baumilo „Paskenduolė“,[25] Anundis Algimanto Bražinsko miuzikle Pagramančio šnekučiai, [26] Skikis ir Konsulas Džiakomo Pučinio „Džanis Skikis“ ir „Madam Baterflai“ ir kt.[27], Roberto Planketo „Kornevilio varpai“[28]. Rigoletas ir Figaras dainuoti po 25, o Žermonas 33 sezonus.[5][6] Žermono vaidmuo priskirtinas prie įsimintiniausiį Gedimino Šmito darbų.[11]
Nors opera ir mėgstamiausias Gedimino Šmito muzikos žanras, tačiau dainininkas sėkmingai sukūrė virš šešiasdešimt vaidmenų operetėse ir miuzikluose. Didžiausią pasisekimą sulaukė jo sukurti Stepanas – Josifo Kovnerio eperetėje „Akulina“, apdovanotas II Pabaltijo teatrų festivalyje; Gricijonas – Boriso Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, Janko – Ferenco Farkašo – „Erelio plunksnos“, Don Pomponnijus – Franko Zupė „Dona Žuanita“,[29] Jozefas – Johano Štrauso „Vienos kraujas“, Don Žuanas – Benjamino Gorbulskio „Don žuanas, arba Meilė geometrijai“, Daktaras Karaliaus ložėje,[30]Aramo Doluchaniano operetėje Grožio konkursas[31] ir kiti.[4]
Pedagoginė veikla
1965 m. Gediminas Šmitas pradėjo dėstyti dainavimą Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Nuo 1980 m. iki 1986 m. buvo dainavimo skyriaus vedėjas, metodinės komisijos pirmininkas. Mokykloje dirbo iki 1990 m. 1989 m. buvo pakviestas dėstyti dainavimo specialybę Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetą. Nuo 1990 iki 2001 m. užėmė dainavimo katedros vedėjo pareigas. 1992 m. Gediminui Šmitui suteiktas docento vardas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete dirbo iki 2006 m.[7]
Mokiniai: T Macelytė, G Bigenytė, K Jakštas, V Kriščiūnas, K Marčiulionis, A Kozlovskis, O Skučas, V Vyšniauskas, Giedrius Prunskus, A Raulinavičius, S Burneikis, G Dorondovas.[3][4]
Kita veikla
Gediminas Šmitas dalyvavo gastrolėse su spektakliais ir koncertais Maskvoje, Sankt Peterburge, Minske, Taline, Kaliningrade, Nordhauzene (Vokietija). Valstybiniame operos ir baleto teatre buvo kviečiamas dainuoti Rigoletą, Žermoną, Figarą. Koncertų repertuare šalia klasikos skambėjo lietuvių kompozitorių – Vytauto Blūšiaus, Juozo Indros, Nikodemo Martinonio, Juozo Tallat-Kelpšos, Stasio Šimkaus ir kt. kūriniai[4]
Gediminas Šmitas buvo režisieriaus asistentu devyniuose spektaklių pastatymuose.[32] Parašė ir skaitė pranešimus „Dainavimas ir jo atsiradimo šaknys“, „Balsas ir jo higiena“, „Kas yra operetė“, „Kompozitorius Juozas Indra“, „Florencija iki XIV–XV šimtmečio“, „Kauno muzikinis gyvenimas“.[4]
Lietuvos teatro sąjungos, Lietuvos muzikų draugijos ir Kauno muzikinio teatro meno tarybos narys. 1988–1989 m. Kauno muzikinio teatro režisūrinės valdybos pirmininkas[19]
Apdovanojimai
- 1966 m. Lietuvos SSR nusipelnęs artistas[33]
- 1987 m. už ilgametį vaisingą darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime suteiktas Lietuvos SSR liaudies artisto vardas[34][12]
- 2002 m. už nuopelnus lietuvių kultūrai Gediminas Šmitas apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi[7]
Šaltiniai
- ↑ Irena Vanagienė. Juozas Gediminas Šmitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-24. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
- ↑ Mirė buvęs Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Juozas Gediminas Šmitas. LRT. 2023-02-24. Nuoroda tikrinta 2023-02-28.
- ↑ 3,0 3,1 Irena Vanagienė, „Šmitas Juozas Gediminas“, Muzikos Enciklopedija, O-Ž, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija, Mokslo ir Enciklopedijos leidimo institutas, Spindulio spaustuvė, 2007 m., p. 456
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Valerijonas Indrikonis, „Gyvenimo kelias: Šimtas vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose“, Muzikos barai, 1996, N. 23-24 (208–209), p. 16-17
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Alina Ramanauskienė, „Teatro patriarcho jubiliejinė žiema“, Kauno diena, 2006-12-30, 15 p
- ↑ 6,0 6,1 Giedrius Prunskus, „Gyvenimas, paskirtas dainavimui“, Muzikos barai, 2006, N. 11-12, p. 28-29.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Irena Vanagienė, „Juozas Gediminas Šmitas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [1]
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Paieška ir įkvėpimas“, Tarybų Lietuva (rus. Поиск и вдохновение, Советская Литва), 1977-04-27, N. 98
- ↑ V Ruminavičiūtė, „Populiarus dainininkas“, Kauno tiesa, 1965-06-20
- ↑ Aušra Žukauskaitė, „Seniau Žmonės mylėjo artistus, dabar – prekybininkus“, Lietuvos aidas, 1992-01-22
- ↑ 11,0 11,1 Vytautas Mažeika, „Neblėstantis kūrybingumas“, „Vakarinės naujienos“, 1987-01-21
- ↑ 12,0 12,1 Daina Klimauskaitė, „Rigoletas, Figaro ir dešimtys kitų herojų“, Kauno tiesa, 1987-01-11, N. 2 (1013)
- ↑ Vituolis Joneliūnas, „Trys dešimtmečiai vienoje scenoje“, Vakarinės naujienos, 1981-12-09, N 281
- ↑ Alina Ramanauskienė, „Brangiausia – artisto ir publikos jungtis“, Kauno diena, 1996-12-31, N. 805 (13027)
- ↑ Vytautas Mažeika, „Atkaklumas“, Vakarinės naujienos, 1977-01-15, p.4
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Žvilgsnis į solisto laboratoriją“, Kauno tiesa, 1977-01-16
- ↑ Giedrius Prunskus, „Devynios dešimtys metų, devynios dešimtys vaidmenų“, Kauno diena, 2017-01-23
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Sukakčių pūgos“, Kauno diena, 2002-01-05, 13 p
- ↑ 19,0 19,1 19,2 „Šmitas Juozas Gediminas“, Kas yra kas Lietuvoje 1997/1998, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Šmitas Gediminas“
- ↑ Vytautas Mažeika, „Dainininkų šeima“, Teatras, 1973 m., Nr. 2, 22 p. Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Marija Žilionytė“
- ↑ Enrika Striogaitė, „Laimingo gyvenimo formulė pagal A. Ragauskaitę: nevalia gręžiotis atgal“, Kauno diena, 2012 gegužės 15[2]
- ↑ Aloyzas Domeika, 100-tasis spektaklis, Kauno tiesa, 1960-02-09, N. 33, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Stasys Gedvilas“
- ↑ „Simonas Bokanegra“: trijų veiksmų, 5 paveikslų opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LTMK muziejaus fondai. [3] Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Vėl po 30-ties metų“, Kauno diena, 1994 m. rugsėjo 15 d., 5 p., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
- ↑ A Macijauskienė, „Paskenduolė“, Kauno tiesa, 1958-10-24, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas: „Genovaitė Gontytė“
- ↑ „Pagramančio šnekučiai“, Programa, „Giedros spaustuvė“, KVMT archyvas, Segtuvas „Pagramančio šnekučiai“
- ↑ „Gedimino Šmito vaidmenų sąrašas“, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas
- ↑ Vytautas Mažeika, "Vaisingas kūrybinis bendradarbiavimas", Teatras, 1975, N. 4, p. 37-39 (KVMT archyvas, Segtuvas "Vitoldas Christauskas")
- ↑ „Dona Žuanita“, Franz von Suppé 3 veiksmų operetė, programa, Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1970 m. spalio 4 d.; KMVT archyvas, Segtuvas „Spektakliai: „Dona Žuanita““
- ↑ „Karaliaus ložė“, programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1971 m. (KVMT archyvas, Segtuvas „Karaliaus ložė“
- ↑ Operetės „Grožio konkursas“, Programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“
- ↑ Operetės „Grožio konkursas“ programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“
- ↑ Atmintinė, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Šmitas Gediminas“
- ↑ „LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakas“, Kauno tiesa, 1987-01-05, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Šmitas Gediminas“
|
|