Gediminas Purlys (1948 m. rugpjūčio 28 d. Pašventyje, Anykščių rajonas – 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos choro dirigentas, pedagogas.
Biografija
Architekto Evaldo Purlio (g. 1941) brolis. 1955–1967 m. choro dirigavimo mokėsi M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. Antanas Jozėnas). 1967–1971 m. choro dirigavimo studijas tęsė LSSR konservatorijoje (doc. Nadeždos Kazakauskienės klasė). Studijuodamas Vilniuje dirbo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ ir Vilniaus statybininkų kultūros rūmų mišriojo choro chormeisteriu-koncertmeisteriu. 1970–1972 m. Vilniaus statybininkų kultūros rūmų moterų choro „Eglė“ ir Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio choro chormeisteris. 1971–1972 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. 1975–1978 m. choro dirigavimo žinias gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos neakivaizdinėje asistentūroje-stažuotėje (prof. K. Pticos klasė).
Nuo 1972 m. rudens LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1975 m. vyr. dėstytojas, nuo 1980 m. e. doc. pareigas, nuo 1985 m. docentas, nuo 1992 m. profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas (1992–1997 m.), universiteto senato ir fakulteto tarybos narys. 1976–1980 m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus studijos vadovas, 1979–1989 m. ir 1992–1993 m., nuo 1997 m. Choro dirigavimo katedros studentų mišriojo choro vadovas. Chorą parengė 1980 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms, 1981, 1984 ir 1988 m. Baltijos studentų dainų šventėms „Gaudeamus“ Rygoje, Taline ir Vilniuje, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Choras nemažai koncertavo, surengė Juozo Tallat-Kelpšos, J. Dambrausko, Juozo Gruodžio, Stasio Šimkaus ir kitų kompozitorių autorinius koncertus, dainavo Leningrade ir kitur.
1991–1994 m. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišriojo ir merginų chorų vadovas. Parengė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir J. Rutterio kantatą „Magnificat“, kurią pirmą kartą atliko Klaipėdoje ir Vilniuje (Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje). Chorą parengė 1992 m. IX Stasio Šimkaus chorų konkursui (pelnė antrąją vietą ir specialų prizą) ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje (talkino A. Purlienė). Pedagogas mokyklose išugdė per 50 chorų dirigentų.
Be pedagoginio darbo, G. Purlys platų muzikinės kultūros barą išvarė su mėgėjų chorais.
Nuo 1972 m. Kretingos rajkoopsąjungos (vėliau kultūros rūmų) mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą nuo 1975 m. parengė visoms respublikinėms dainų šventėms, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Vilniuje, dalyvavo 1997 m. II Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija), daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertavo Rumunijoje (1975 m.), Bulgarijoje (1981 m.), Lenkijoje (1995 m.), Taline ir Maskvoje, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. Choras laureatu tapo 1981 m. V Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, pirmąsias vietas pelnė 1986 m. ir 1988 m. Juozo Naujalio konkursuose Raudondvaryje ir 1987 m. respublikiniame konkurse „Dainuoja darbo Lietuva“. „Gintaro“ koncertų programose keli šimtai šiuolaikinių ir užsienio klasikų kūrinių.
1976 m. dirigentas Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose subūrė mišrųjį vokalinį ansamblį ir tų pačių metų respublikiniame „Sidabrinių balsų“ konkurse Palangoje su juo pelnė laureato vardą.
Nuo 1979 m. Klaipėdos mokytojų namų mišriojo choro vadovas. Choras 1979 m. IV Stasio Šimkaus chorų konkurso laureatas ir prizininkas, 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurso prizininkas.
Nuo 1980 m. kartu su R. Songaila Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai“ moterų choro vadovas. Choras 1981 m. V Stasio Šimkaus chorų konkurso laureatas, surengė nemaža koncertų. 1982–1989 m. Klaipėdos dujofikacijos valdybos mišriojo choro ir vokalinių ansamblių vadovas. Chorą parengė 1985 m. respublikinei dainų šventei.
Nuo 1988 m. kurį laiką vadovavo nedidelei dainininkų grupei „Atgaja“, kuri propagavo religinę muziką ir daug kartų giedojo Žemaitijos bažnyčiose, Vilniaus Arkikatedroje, dainavo sostinės Operos ir baleto teatre.
Nuvykęs į JAV, 1989–1991 m. Klyvlende, OH, G. Purlys vadovavo lietuvių tautinio meno M. K. Čiurlionio ansambliui, su kuriuo koncertavo Klyvlende, Čikagoje, Detroite, Vašingtone, Filadelfijoje, Niujorke ir kitur. 1990 m. gegužės 5 d. Klyvlende surengė ansamblio 50-mečio jubiliejinį koncertą. Ansamblis, atvykęs į Lietuvą, koncertus surengė Kretingoje, Panevėžyje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Gyvendamas užsienyje, G. Purlys buvo 1991 m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės dirigentas Čikagoje.
1986–1997 m. (su pertrauka) Plungės kultūros namų kamerinio choro vadovas. Choras koncertavo Žemaitijos miestuose, giedojo bažnyčiose ir Rygos Šv. Petro katedroje, dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Kelis kartus su kameriniais orkestrais atliko Antonijaus Vivaldi kantatą „Gloria“ ir V. A. Mocarto „Karūnavimo mišias“. 1996 m. kovo 9 d. surengė 10-mečio minėjimo koncertą, dalyvavo 1997 m. Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija).
Nuo 1990 m. G. Purlys – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios didžiojo choro vadovas. Choras dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje ir 1995 m. kovo 12 d. XX Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose – kartu su Plungės kameriniu choru ir uostamiesčio kameriniu orkestru atliko V. A. Mocarto „Karūnavimo mišias“.
Be darbo su chorais, G. Purlys dirba mokslinį metodinį ir leidybinį darbą. Harmonizavo ir aranžavo dainų rinkinį vidurinių mokyklų mišriesiems chorams „Draugystės dainos“ (1985 m.), parengė A. Mikulskio kūrinių trečiąją knygą „Tau, brangi Tėvyne“ (1991 m. išleista Čikagoje), padėjo išleisti A. Mikulskio tautines mišias „Už kenčiančią Lietuvą“ (1996 m.), V. Jančio vokalinės muzikos rinkinį „Mano džiaugsmai“ (1995 m.), suredagavo ir parengė spaudai Kazimiero Banaičio 48 harmonizuotas lietuvių liaudies dainas (1998 m.). Aranžavo ir harmonizavo apie 100 dainų ir giesmių. 1996 m. sukūrė „Mišias Marijos Taikos Karalienės garbei“ (1998 m. III Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkurse laimėjo pirmąją premiją) ir keletą dainų chorams. Aranžavo populiariąją Galinos Savinienės dainą „Lietuva“.
Mirė 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lėbartų kapinėse.
Visuomeninė veikla
G. Purlys buvo Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ narys, chorų ir vokalinių ansamblių žiuri narys arba pirmininkas, 1988 m. Baltijos konservatorijų jungtinio studentų choro vyr. dirigentas, Klaipėdos miesto, Kretingos, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų dainų švenčių dirigentas, 1981, 1984 ir 1988 m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Rygoje, Taline ir Vilniuje dirigentas, 1993 m. Lietuvos jaunimo mažosios dainų šventės Vilniuje, 1993 m. Kryžių kalne netoli Šiaulių jungtinio choro, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentas. 1982 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1983 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.[1][2]
Šaltiniai
