Žižmai: matyti būdingas įžambus sodybų išdėstymasGatvinio kaimo schema
Gatvinis kaimas – žemdirbių gyvenvietės tipas, paplitęs Lietuvoje. Turi vieną pagrindinę tiesią ar kiek lenktą gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių statmenai ar įžambiai jai išdėstytos sodybos.
gatviniai dvilypiai kaimai, susiformavę XIX a. antroje pusėje, kai sodybų galulaukėse dėl žmonių gausėjimo ėmė kurtis naujos sodybos, pvz., Norkūnai ir Norkūnėliai, Šilainiai ir Šilainėliai;
gatviniai padrikieji kaimai, pradėję rastis XIX a. pradžioje, Užnemunės šiaurėje – skirstant gatvinius kaimus į vienkiemius,
gatviniai linijiniai kaimai, susiformavę XIX a. pradžioje Užnemunės pietuose skirstant gatvinius kaimus į vienkiemius, šeimos rėžius sukeliant į vieną sklypą.
Prie gatvinių kaimų priskiriami ir Nemuno deltos žvejų kaimai, kuriuose gatve laikoma upė (Minijos kaimas).
Rėžinis kaimas
Labiausiai paplitusi gatvinių kaimų grupė – gatviniai rėžiniai kaimai. Juose kiekvienos šeimos žemės buvo padalytos į 3 vienodo pločio ir ilgio rėžius, išdėstytus kiekviename iš 3 laukų vienoda eile. Vienos šeimos rėžiai trijuose laukuose sudarė l valaką. Kaimas kurdintas viename iš trijų laukų, vadinamųjų sodybinių rėžių lauke, kuriame rėžiai statmenai ar kiek įžambiai rėmėsi į juos kertančią kaimo gatvę. Apie 300–600 m ilgio gatvė dalijo kiekvieną sodybą į dvi dalis. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena šalia kitos, gyvenamieji namai ir kiti trobesiai dažniausiai galais atsukti į gatvę. Pastatai statyti išilgai sodybinio rėžio: gyvenamieji namai, klėtys ir tvartai vienoje, kluonai – kitoje gatvės pusėje (Mikalajūnai, Kretuonys).
Šeimų įpėdiniams dalijantis žemę sodybiniai rėžiai buvo skeliami išilgai, vėliau skersai, dėl to gatvinių kaimų užstatymas tankėjo abiejose gatvės pusėse (Tiltai, Žižmai). Iki XIX a. gatviniai rėžiniai kaimai paplito visoje Lietuvoje ir sudarė daugumą kaimo gyvenviečių.[2]
