Esyvas–formalis (lot. esse 'būti' + formalis 'susijęs su forma, nustatyto pavidalo') – vengrų kalbos ir kai kurių kitų kalbų (pvz., mandžiūrų) linksnis, sujungiantis esyvo ir formalio linksnių reikšmes. Esyvas–formalis gali reikšti padėtį, būklę (pvz., būti turistu) arba pobūdį (pvz., būti kaip užspeistam žvėriui).[1] Yra kelios priežastys, dėl kurių vengrų kalbos linksniavimo sistemoje esyvo–formalio priesagos -ként vieta yra ginčytina. Pirma, paprastai vengrų kalbos linksniavimo priesagomis žodžiai baigiasi, o po esyvo–formalio priesagos -ként dar gali eiti vietininko (lokatyvo) priesaga -i. Antra, dažniausiai vengrų kalbos linksnių priesagos dalyvauja balsių harmonijoje, bet priesaga -ként – ne. Todėl daugumoje šiuolaikinių vengrų kalbos linksniavimo sistemos tyrimų, pradedant László Antal darbu „A magyar esetrendszer” (1961 m.), esyvas-formalis nepripažįstamas linksniu.
Išnašos
