Po karo dirbo Bikkur Holim ligoninėje Kaune. Gydė Lietuvos aukštuomenę, taip pat žydų varguomenę. Aštuoniolika metų buvo Vokietijos ambasadoriaus asmeninis gydytojas.
1941 rugpjūčio mėn. 4 d. iškilių Kauno žydų išrinktas jis sutiko vadovauti Seniūnų tarybai. Visaip stengėsi gelbėti žydus, palaikė žydų partizanus.[1] Naciams likvidavus Kauno žydų getą, 1944 m. liepos mėn. jis buvo ištremtas į Landsbergo koncentracijos stovyklą, kur 1944 m. rudenį mirė.
Elkes // Enzyklopädie des Holocaust. Die Verfolgung und Ermordung der europäischen Juden, Band I. – Berlin, 1993, p. 404–405.
Elkes, Joel. Values, belief and survival: Dr Elkhanan Elkes and the Kovno Ghetto. – London, 1997.
Šaltiniai
↑Tory, Avraham (2000). „1941 m. rugpjūčio 4 d.“. Kauno getas: diena po dienos. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 27–29. ISBN5-420-01462-9.