|
Egidijus Šatavičius
Egidijus Šatavičius (g. 1971 m. kovo 1 d.) – Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas, humanitarinių mokslų daktaras. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas.
Biografija
1989 m. baigė Kaišiadorių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1993 m. Vilniaus universitete baigė bakalaurines studijas, apgindamas bakalaurinį darbą „Pasieniai I – ankstyvojo mezolito stovykla“, o 1995 m. – magistrines studijas, apgindamas magistrinį darbą „Ankstyvasis mezolitas Lietuvoje“. 2001 m. apsigynė daktaro disertaciją „Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite“.
1993–1998 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centro bendradarbis, 1997–2002 m. dirbo Kaišiadorių muziejuje, nuo 2001 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dėstytojas. 1994–2002 m. žurnalo „Baltų archeologija“ atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2016 m. mokslinio leidinio „Archaeologia Lituana" redkolegijos narys. Lietuvos archeologijos draugijos narys.[1]
Mokslinė veikla
Mokslinių interesų kryptis – Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje; titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos; ankstyvųjų metalų laikotarpio gyvenvietės ir keramikos dirbiniai; archeologijos istorija; archeologijos teorija ir tyrimų metodai; kompiuterinių metodų ir GIS taikymas archeologijoje; archeologinių objektų paieška.
2001 m. pateikė naują Lietuvos finalinio paleolito ir ankstyvojo mezolito kultūrinę periodizaciją bei šio laikotarpio datavimą.
Svarbesni tyrinėti archeologijos objektai: Pasienių-1, Verbiškių-1-3, Miškinių 1-4, Užužerės -1, Neravų-1 (Vilniaus rajonas), Skarulių pilkapynas, gyvenvietė ir miestelis (Jonavos rajonas), Sudotos 1-5, Rekučių 1-3, Kretuono ežero Didžiosios salos (Švenčionių rajonas), Margių „Salos“ Paramelio-2 (Varėnos rajonas), Kalvių-1 (Kaišiadorių rajonas), Kapčiamiesčio-1 (Lazdijų rajonas) senovės gyvenvietės, Aukštadvario miestelio senoji vieta, Titno ežero titnago kasyklos bei Sudotos pilkapynas IV.
Vienas iš Lietuvos archeologų, suradusių daugiausiai archeologinių vertybių (daugiau nei 250), tarp kurių:
- 42 piliakalniai (Balceriškės, Batėgala, Bundoriai, Butvydonys, Dainavėlė, Dirvonai, Gegužinis, Grybiškė, Ilgiškė, Junkūnai 2, Kaliekiai, Karageliškės, Kirdeikiai, Mankūnai, Naujasodis 2, Padbuožė-Karveliškis, Palemonas, Panemuninkai, Papravalė, Pelėšiškės, Petriškė, Radžiūnai 1 ir 2, Salos, Steponava, Strazdakalnis, Šimuliai, Užusienis 1-2, Varteliai, Vėderiniai, Veselava, Vilkiškės 2 ir kt.);
- 56 pilkapynai ir pavieniai pilkapiai (Aukštieji Paneriai, Basonys, Darsūniškis-Atmainai II, Gureliai, Gribaša, Juodiškės I ir II, Juodšiliai II, Jurgiškės II, Kasčiukai II, Naujadvaris II, Naraginė, Paduobė-Šaltaliūnė IV, Pakretuonė, Papravalė, Pavinkšnė I-III, Piktakonys-Užuglobiai, Prūdiškės, Raistai-Pyšna I-II, Strigailiškis, Sudota III-IV, Sungardai I-II, Tilteliai, Ureliai, Užukamajis I-II, Vidiškės I-II ir kt.);
- apie 20 kitokių archeologinių objektų (Aukštadvario senojo miestelio vieta, Sudotos pylimas, Stabatiškių dvarvietė, Sudotos dvarvietė, Tiltelių ir Juodiškių senieji žemdirbystės laukai, Varakalių kapinynas, Aukštųjų Karklėnų įtvirtinimas ir kt.);
- daugiau nei 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais (Astragai 1, Ažutakis 1-2, Bieleniškės 1-2, Darsūniškis-Atmainai 1-2, Dubičiai 4-11, Dubičiai-Katra 1-2, Dubičiai-Draciliškė 1-2, Grikapėdis 1, Grikiniškė 1-3, Kajutis-Matarai 1-9, Katra 1-9, Kretuonys 2-4, Lapainia 2-4, Margiai 2-3, 5, Miškiniai 2-4, Nibriai, Pakretuonė 5-7, Paramėlis 1-7, Petriškė 1-3,Rementiškiai, Rėkučiai 3-5, Rudnia-Titno ežeras 1-4, Rudnia-Ūlos ežeras 1-6, Sventininkai 1-2, Skaruliai 2, Sudota 1-4, Vilkiškės, Vilūnai 2-4 ir kt.).
Visuotinės lietuvių enciklopedijos (nuo III t.) straipsnių apie archeologus, archeologiją ir archeologines kultūras autorius. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių. Moksliniai pranešimai skaityti daugiau kaip 30 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų.
Bibliografija
- Akademiškumo linkint („Lietuvos archeologijos“ 9 tomo recenzija) // Baltų archeologija. 1994, Nr. 2, p. 25-29.
- Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. T. 4. Vilnius, 1997, p. 3-15.
- The Early Mesolithic Site of Pasieniai I // Pact 54. Bergen, 1998, p. 157–169.
- Paleolitas ir mezolitas Pietų Skandinavijoje. Mokymo priemonė, bendraautoris A. Merkevičius. Vilnius, 2000.
- Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 23. Vilnius, 2002, p. 163–186.
- Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.
- Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6-29.
- Svidrų kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133–170.
- Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija // Archaeologia Lituana. T. 6. Vilnius, 2005, p. 49-82.
- Seniausioji priešistorė // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 25-33.
- Protėvių kilmės pėdsakų beieškant // Prie baltų kultūros ištakų. Klaipėda, 2009, p. 6-18.
- Searching for Traces of the Origins of our Ancestors // Archaeologia Baltica. Vol. 13. At the Origins of the Culture of the Balts. Klaipėda, 2010,p. 12-19.
- Titnago kasimo ir apdirbimo dirbtuvės prie Titno ežero // Archaeologia Lituana. T. 13. Vilnius, 2012, p. 66-83.
- Pasieniai 1 Settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 21-26.
- An Investigation of the Sudota Archaeological Complex // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 27-34.
- The Excavation of the Neravai Settlement // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 35-39. Bendraautorė E. Marcinkevičiūtė.
- Flint Mining Sites and Workshops at Lake Titnas // Archaeological Investigations in Independent Lithuania (1990-2010). Vilnius, 2012, p. 339-343.
- Archeologinių vietų prognozinis modeliavimas taikant GIS // Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius, 2013, p. 551-584.Bendraautorė E. Marcinkevičiūtė.
- Ankstyvosios priešistorės objektų tyrimai Kalvių apyežeryje // Archaeologia Lituana. T. 15. Vilnius, 2014, p. 7-22.
- The First Palaeolithic Inhabitants and the Mesolithic in Lithuanian Territory // A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania. Vilnius, 2016, p. 8-39.
- Concentration of Authority and Power in East Lithuania, between Tauragnas Lake and the Middle Reaches of the Žeimena River, during the Migration Period // Estonian Journal of Archaeology. 2017, vol. 21:2, p. 117–147. Bendraautoriai A. Bliujienė, V. Steponaitis, G. Grižas.
- Lietuvos piliakalniai. Atlasas. IV tomas. Vilnius, 2017. Bendraautoriai Baubonis Z., Stončius D., Zabiela G.
- Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje. Vilnius, 2018. Bendraautoriai V. Juodagalvis, A. Merkevičius, R. Nemickienė, L. Remeikaitė, G. Zabiela.
- Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė Prie Baltosios Ančios upės // Archaeologia Lituana. T. 22. Vilnius, 2021, p. 37-61.
Šaltiniai
|
|
