Jos branduolys buvo Fen upės slėnis (istorinė Dzi provincija arba dabartinė Šansi provincija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laiku valstybė užėmė dideles teritorijas vakaruose Jan provinciją bei didžiąją dalį Vidurio lygumos.
Istorija
Dzin teritorijos
Dzin karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Anot senovės šaltinių, Džou karalius Čengvangas davė Tang vadinamą vetovę savo jaunesniajam broliui Ju (唐叔虞 Tang Shuyu) kartu su grafo (侯 hóu) titulu. Ta vietovė buvo dabartinėje Ičengo apskrityje, prie Fen upės. Šio sūnus Sie (晉侯燮 Jìnhóu Xie) savo valstybės pavadinimą pakeitė į Dzin. Ankstyvoji valstybės istorija yra menkai žinoma. Valstybė buvo beveik iš visų pusių apsupta kalnuotų teritorijų, gyvenamų priešiškų barbarų genčių. Tarp jų buvo beidi ir sižongai, su kuriais Dzin kovojo. Yra žinoma, kad 771 m. pr. m. e. kilusiame Džou įpėdinėystė kare Dzin grafas Venhou palaikė karaliaus Pingvango pusę, už ką jis buvo apdovanotas.
Tuo metu pati Dzin valstybė irgi buvo smulkių miestų-valstybių darinys, o tarp tų valstybėlių neretai kildavo kovos. Pvz. 739 m. pr. m. e., kuomet nužudytas grafas Džaohou, vieno iš miestų, Čiuvo (曲沃 Quwo), grafai bandė paimti valdžią Dzin, tačiau iž pradžių nesėkmingai. 679 m. pr. m. e. Čiuvo grafui Uhou galiausiai pavyko nužudyti Dzin grafą Min ir paimti valdžią. Džou karalius pakėlė jo titulą į kunigaikščio.
Valdant iš Čiuvo kilusiai dinastijai, Dzin tapo viena galingiausių Kinijos valstybių. Uhou įpėdinis Siangongas centralizavo valdžią ir pajungė 16 ar 17 valstybėlių, tarp kurių buvo Geng (耿), Huo (霍), Wei (魏), Yu (虞) ir Vakarų Guo (西虢), ir užvaldė dar keliasdešimt. Tokiu būdu Dzin kontroliavo ne tik teritorijas Fen upės baseine, bet ir Jan provincijoje bei Vidurio Lygumoje. Vengongas aktyviai kišosi į tuometinės Kinijos reikalus. Jis sutramdė di gentis vakaruose ir padėjo Džou karaliui Siangvangui įsitvirtinti valdžioje. Siekdamas sutramdyti augančią Ču karalystės galią, jis sudarė aljansą su Čin, Či ir Song, ir 632 m. pr. m. e. nugalėjo pastarąją Čengpu mūšyje. Taip jis pripažintas pirmuoju Kinijos hegemonu (ba).
607 m. pr. m. e. nužudžius kunigaikštį Linggongą, valstybė pradėjo silpti. Kunigaikščiai palengva prarado savo valdžią ir tapo nominaliais valdovais, o galia koncentravosi šešių klanų, - Fan (范), Zhonghang (中行), Zhi (智), Han (韓), Zhao (趙) ir Wei (魏), - rankose. V a. pr. m. e. viduryje tarp jų stipriausias buvo Dži klanas, kuris sunaikino Fan ir Džonghangų gimines. Prieš Dži susivienijo trys likę klanai, kurie pasidalijo Dzin valstybės žemes tarpusavyje. Dzin junigaikščiams buvo paliktos žemės tik aplink sostinę. 403 m. pr. m. e. valstybės pasidalinimas buvo formalizuotas, kuomet Džou karalius Veilie patvirtino trijų klanų vadus grafais, ir paskyrė jiems teritorijas Dzin pietuose (Han), centre (Vei) ir šiaurėje (Džao). Nors Dzin valstybė oficialiai nepanaikinta, jos pabaiga yra laikomi 369 m. pr. m. e., kuomet paminėtas paskutinis jos kunigaikštis.
Valdovai
Dzin valdovų sąrašas pateikiamas pagal istorinį šaltinį Istoriko užrašai. Visi valdovai turėjo pavardę Dzi (姬 Jī) Visos datos pateikiamos prieš mūsų erą.
