Duokiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje , 9 km į pietus nuo Kamajų . Plentai jungia su Kamajais, Svėdasais , Utena . Seniūnaitijos centras. Stovi Duokiškio Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1906 m.), į pietus nuo miestelio tvyro Uosinto ežeras , į vakarus – Bedugnio ežeras. Veikia biblioteka, paštas (LT-42025), anksčiau veikė Duokiškio mokykla (Kamajų mokyklos skyrius).
Duokiškio bažnyčia
Etimologija
Liaudyje pasakojama, kad baudžiavos laikais čia gyvenęs žiaurus ponas. Kartą pamatęs baudžiauninką, nešantį jo laukuose nušautą kiškį, ponas liepęs baudžiauninką nuplakti. Bausmės metu ponas vis kartojęs: „Duok kiškį!“ .[ 2]
Istorija
1596 m. minimas Duokiškio dvaras , 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai , nuo 1842 m. valdinis. 1796 m. minima koplyčia, pastatyta prieš 1775 m. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais, tai buvo kaimas Zarasų apskrityje, priklausęs Jūžintų valsčiui ir Kamajų parapijai .[ 3] [ 4]
1913 m. išskirstytas vienkiemiais, įsikūrė kooperatinė pieninė. 1925 m. įsteigta pašto agentūra, pieninė, 1933 m. – Duokiškio motorinis malūnas , lentpjūvė.
1907 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1949 m. septynmetė, nuo 1957 m. vidurinė, nuo 1970 m. aštuonmetė, devynmetė, 1994 –2001 m. pagrindinė mokykla.
1944 m. lapkričio 22 d. Lietuvos partizanų būrys, apie 40 žmonių nesėkmingai puolė čia įkurdintą sovietinę karinę įgulą. 1951 –1953 m. Duokiškio apylinkėse veikė Gedimino rinktinės partizanų būriai. 1949 –1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 –2001 m. veikė medicinos punktas, 1975 –1989 m. vaikų darželis. 1951 m. įsteigta biblioteka, nuo 1970 m. veikia kultūros namai.[ 5]
Gyventojai
Žymūs žmonės
Galerija
Kryžius prie sodžiaus
Miestelio reginys
Miestelio reginys
Kapinėse
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 69
↑ Dokiszki . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 93 psl. ( lenk. )
↑ Dokiszki (1) . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 423 psl. ( lenk. )
↑ Kazys Misius . Duokiškis . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 210 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Duokiškis . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 445 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Duokiškis . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 470
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Duokiškis . Mūsų Lietuva , T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 169 psl.