Gimė darbininkų šeimoje. Nuo dešimties metų dirbo audimo fabrike. Savarankiškai išmoko lotynų ir graikų kalbas, domėjosi misionieriavimu bei kelionėmis. Stratklaido universitete studijavo mediciną. 1840 m. jis išplaukė iš Škotijos į Pietų Afriką kaip medicinos misionierius. Nuo to laiko jis praleido Afrikoje 33 metus ir išgarsėjo tiek kaip misionierius, tiek ir kaip keliautojas. Vienas iš svarbiausių jo žygių – 1855 m. pasiektas Viktorijos krioklys. 1871 m. jį aptiko žurnalistas Henris Stenlis, su kuriuo jie kartu keliavo dvejus metus (aptiko Tanganikos ežerą), o praėjus metams po D. Livingstono mirties H. Stenlis jo palaikus sugrąžino į Angliją, kur 1874 m. balandžio 18 d. jis buvo palaidotas (Vestminsterio vienuolyne).
Mirtis
D. Livingstonas mirė 1873 m. gegužės 1 d. Afrikos lūšnyne. Jo širdis buvo išimta ir palaidota po medžiu, o jo balzamuotas kūnas buvo transportuotas atgal į Britaniją.[2]
Šaltiniai
↑Livingstone David (Deividas Livingstonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 533-534 psl.