Miestelio šiaurės vakariniame pakraštyje telkšo Indrajai. Plentais pasiekiami Utena, Zarasai, Dusetos.
Daugailių kultūrinių renginių vieta
Etimologija
Pasakojama, kad šiose vietose buvę pelkėti miškai, kuriuose augo daug gailių. Daugailių vardas aptinkamas nuo XIII a. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo asmenvardžio Daugėla (galbūt tai buvęs dvarininkas, įkūręs Daugailius).
Istorija
Paminklas pokario partizanams miestelio centrinėje sankryžoje
Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. 1836 m. per Daugailius nutiestas traktas Sankt Peterburgas–Varšuva, veikė arklių keitimo stotis. Įsteigus pašto stotį bei nakvynės namus, Daugailiai pradėjo augti. XIX a. 2-ojoje pusėje kelionę diližanu pro Daugailius ir apsilankymą juose aprašė poetas Antanas Baranauskas. Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, spaudos draudimo laikotarpiu platino lietuvišką spaudą. XIX a. pabaigoje Daugailiai buvo privatus miestelis Zarasų apskrityje.[3]
Per I pasaulinį karą Daugailiai sudegė. 1938–1947 m. veikė sveikatos punktas, vėliau ambulatorija.
↑Daugailiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
↑Algimantas Miškinis ir kt. Daugailiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 393