Daimler-Benz DB 601

Daimler-Benz DB 601
TipasApverstos "V" formos vidaus degimo aviacinis variklis
Šalis[[Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis reichas]]
GamintojasDaimler-Benz Aktiengesellschaft
Pradėtas naudoti1937 m.

Daimler-Benz DB 601 – XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijos įmonėje „Daimler-Benz“ sukurtas apverstos „V“ formos, 12 cilindrų skysčiu aušinamas aviacinis vidaus degimo variklis su turbokompresoriumi, naudotas naikintuvuose Messerschmitt Bf 109, naikintuvuose-bombonešiuose Messerschmitt Bf 110 bei daugelyje kitų Ašies šalių lėktuvų.

Konstrukciškai „DB 601" buvo modernizuotas to paties gamintojo ankstesnio modelio „DB 600“ variantas su tiesioginiu kuro įpurškimu. Kuro įpurškimo sistema pagerino variklio dinaminius duomenis esant mažoms apsukoms bei pikiravimo ir kitų akrobatinių manevrų metu, dėl ko šiuo varikliu varomi lėktuvai pasižymėjo geresnėmis manevrinėmis charakteristikomis lyginant su tuometiniais karbiuratoriniais varikliais, tokiais kaip „Rolls-Royce Merlin“ ar „Allison V-1710" varomais lėktuvais. „DB 601“ dažniausiai buvo naudojamas naikintuvuose, kiek vėliau pasirodęs panašių parametrų variklis „Jumo 211“ – bombonešiuose ir transportiniuose lėktuvuose.

BD 601 gamintas Vokietijoje, jo licencijas įsigijo ir savo variklius gamino įmonės „Aichi“ (Japonija, modelis „Atsuta“), „Kawasaki“ (Japonija, modelis „Ha40“), „Alfa Romeo“ (Italija, modelis „R.A.1000 R.C.41-I Monsone“).

Istorija

BD 601a iš priekio

1930 m. pagal Vokietijos transporto ministerijos (vok. Reichverkehrsministerium) gaires[1] koncernas „Daimler-Benz“ pradėjo kurti 30 l darbinio tūrio klasės aviacinį variklį. Tai buvo apverstos „V“ formos skysčiu aušinamas 12 cilindrų vidaus degimo variklis.[2] Du pirmieji variklio, gavusio indeksą „F4“, prototipai pirmą kartą išbandyti buvo 1931 m.[2] Pagal bandymų rezultatus tais pačiais metais buvo sukurtas patobulintas modelis „F4B“, klurio pagrindu buvo sukurtas „DB 601“.[2]

1933 m. „Daimler-Benz“ gavo valstybės kontraktą pagaminti šešis bandomuosius „DB 600“ variklius bei toliau plėtoti šį modelį.[2] Buvo pagamintas tik 2281 „DB 600“ modelis. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio tai buvo vienintelis Vokietijoje gamintas 30 l darbinio tūrio klasės variklis.[2]

DB 601 su propeleriu, Mercedes-benz muziejus

Sekančiu „DB 600“ evoliucijos etapu tapo „DB 601A-1“ (gamyklinis indeksas F4F), išbandytas 1935 m. Jame buvo montuojama mechaninė tiesioginio kuro įpurškimo sistema. Visų „DB 601“ serijos variklių darbinis tūris siekė 33,9 litro.[2] Pirmoji šių variklių partija buvo užsakyta 1937 m. vasario mėn.,[2] serijinė gamyba prasidėjo 1937 m. lapkritį. Varikliai buvo gaminami „Daimler-Benz" gamyklose Berlyne-Marienfelde ir Genshagene. 1941 m. gamyba pradėta ir įmonės "Niedersächsische Motorenwerke" (vok. NIEMO) gamykloje Braunšveige bei „Henschel Flugmotorenbau" gamykloje Kaselyje. Gamyba buvo baigta 1943 m. Iš viso buvo pagaminta daugiau nei 19 tūkst. įvairių modelių „DB 601“.[2]

Metai 1937 m 1938 m 1939 m 1940 m 1941 m 1942 m Viso
Gamyba, vnt. 52 1706 3681 6177 6552 1012 19 322

„DB 601“ pakeitė modelis „DB 605“.

Rekordai

Messerschmitt Me 209 V-4

„DB 601“ varikliais varomais lėktuvais, daugiausiai – naikintuvais Bf 109, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo pasiekta keletas pasaulio greičio rekordų:

  • 1937 metų lapkričio 11 dieną skrisdamas Messerschmitt Bf 109 V13, varomu DB 601 Re/III varikliu (galia – 1660 AG), pilotas Hermann Wurster pagerino sausumos lėktuvų pasaulio greičio rekordą – 610,950 km/h.
  • Heinkel He 100
    1938 m. birželio 5 d. 100 kilometrų maršrute su Heinkel He 100 V2, varomu DB 601 Re/III varikliu (galia 1660 AG), pilotas Ernstas Udetas pagerino sausumos lėktuvų pasaulio greičio rekordą – 634,730 km/h.
  • 1938 m. birželio 8 d. skrisdamas Junkers Ju 89 V2, varomu keturiais DB 601 Re/IV varikliais, (kiekvieno galia 2060 AG), kapitonas Kindermannas pagerino naują pasaulio aukščio rekordus: su 5 tonų naudingu kroviniu pakilo iki 9312 m., su 10 tonų naudingu kroviniu – į 7242 metrų aukštį.
  • 1939 m. kovo 30 d. skrisdamas Heinkel He 100 V8, varomu DB 601 Re/V (galingumas – 2770 AG), Hans Dieterle pagerino pasaulio greičio rekordą 3 kilometrų distancijoje (746,606 km/h).
  • 1939 m. balandžio 26 d. skrisdamas Messerschmitt Me 209 V1, varomu DB 601-Re/V varikliu (galia – 2770 AG), pilotas Fritz Wendel pagerino pasaulio greičio rekordą per 3 kilometrų distancijoje (755,138 km/h).

Variantai

DB 601 A-1
Alfa Romeo RA1000 008 Monsone, Milamo mokslo ir technologijų muziejus
809 kW (1 085 AG) jūros lygyje esant 2 400 aps./min., 750,2 kW (1 006 AG) esant 2,400 aps./min. 4 500 m aukštyje, kuras – B4.
DB 601 Aa
864,2 kW (1 158.9 AG) jūros lygyje esant 2,500 aps./min., 809,0 kW (1 085.0 AG) esant 2,400 aps./min. 3,700 m aukštyje, kuras – B4.
DB 601 B-1
Kawasaki Ha40 varikio blokas
DB601 A-1 modifikacija, skirta naudoti Messerschmitt Bf 110 bei bombonešiuose su mažesniu reduktoriaus perdavimo skaičiumi (1:1.88 vietoje 1:1.55)
DB 601 Ba
Modelio „Aa“ mopdifikacija, skirta naudoti Messerschmitt Bf 110 bei bombonešiuose su mažesniu reduktoriaus perdavimo skaičiumi (1:1.88 vietoje 1:1.55)
DB 601 M
Modifikacija, skirta Heinkel He 100D, 864,2 kW (1158,9 AG)
DB 601 N
864,2 kW (1 158,9 AG) galios jūros lygyje ir 4 900 m aukštyje esant 2 600 aps./min., kuras – „C3“
934.1 kW (1 252,6 AG) galios 2100 m aukštyje esant 2,600 aps./min.
Messerschmitt Bf 109G-2
DB 601 P
„DB 601 N“ modifikacija, skirta naudoti Messerschmitt Bf 110 bei bombonešiuose su mažesniu reduktoriaus perdavimo skaičiumi (1:1.88 vietoje 1:1.55)
DB 601 E
992,9 kW (1 331.5 AG) galios jūros lygyje esant 2,700 aps./min. modifikacija, 970,9 kW (1 301,9 AG) esant 2.700 aps./min. 4,800 m aukštyje, kuras – „B4“
1 066.5 kW (1 430.2 AG) galiso 2,100 m aukštyje esant 2,700 aps./min.
DB 601 F/G
Henschel Hs 130
„DB 601 E“ modifikacija su mažesniu reduktoriaus perdavimo skaičiumi (1:1.875 (601F), 1:2.06 (601G) vietoje 1:1.685), skirta naudoti naikintuvuose Messerschmitt Bf 110, Messerschmitt Me 210 bei bombonešiuose.
DB 606 A/B
1937 m. vasario mėn. pradėtas projektas, du sujungti „DB 601A“ arba „DB601E“, sukantys vieną veleną. Šis 1,5 t. svėręs 1 986 kW (2 700 AG) galios variklis[3] buvo skirtas Heinkel He 119 (vienas DB 606) ir Messerschmitt Me 261 (du DB 606) prototipams, kovinėse sąlygose pradėtas naudoti ankstyvuose Heinkel He 177A modeliuose. Pasižymėjo nepatikimumu ir sukėlė nemamažai gaisrų skrydžio metu.[3]
Alfa-Romeo R.A.1000 R.C.41-I Monsone
Italijoje įmonės „Alfa Romeo“ gaminta licencinė kopija
Aichi Atsuta
Japonijoje įmonės „Aichi“ gaminta licencinė kopija[4]
Kawasaki Ha40
Japonijoje įmonės „Kawasaki“ gaminta licencinė kopija

Naudojimas

Kawasaki Ki-60

„DB 601“: ir jo modifikacijos buo naudojamos įvariuose Ašies šalių naikintuvuose, rečiau – bombonešiuose.

DB 601
DB 606

Licensinės kopijos

Aichi Atsuta
Alfa Romeo R.A.1000 R.C.41 Monsone
Kawasaki Ha40

Techniniai duomenys

Pagal: Daimler-Benz 601 Series, Aviation-History.Net[5]

DB 601 Aa / Ba
DB 601 M
DB 601 N
 DB 601 P DB 601 E Alfa-Romeo Monsone Aichi Atsuta Kawasaki Ha40
Bendrosios charakteristikos
Cilindrų skaičius 12, du blokai, išdėstyti 60° kampu
Cilindro skersmuo 150 mm
Stuomuoklio eiga 160 mm
Darbinis tūris 33,93 l
Ilgis 1722 mm
Plotis 739 mm
Aukštis 1027 mm
Sausas svoris 600 kg 715 kg 590 kg
Komponentai
Kompresorius pavara varomas vieno greičio centrifugos tipo kompresorius (vėlesniusose modeliuose – hidrauliškai varomas)[6]
Įpurkškimo sistema Tiesioginis įpurškimas
Tepimo sistema sausa, vienas slėginis 0,3-0,35 atsmosferos sėlgio pagrindinis siurblys ir du panaudoto tepalo siurbliai
Aušinimo sistema aušinamas skysčiu
Cilindrų valdymas Du įsiurbimo ir du natriu aušinami išmetimo vožtuvai cilindrui, vadomi vienu velenu cilindrų blokui
Uždegimo sistema Dvigubas mangetas: Bosch ZM 12 CR8 Gerät-Nr. 9-4040 E

Žvakės: Bosch DW 250 ET 7 Gerät-Nr. 9-4080A, po dvi cilindrui

Cilindrų darbo tvarka 1, 8, 5, 10, 3, 7, 6, 11, 2, 9, 4, 12, 1.
Uždegimo kampas 41° kilimo režime ir forsažo režime;

45° koviniame režime ir normlaus skrydžio režime 49° maksimalaus efektyvumo režime

Suspaudimo laipsnis 6,9:1

Kituose šaltiniuose: 7,0:1 kairiame cilindrų bloke, 7,2:1 dešinimae cilindrų bloke[5]

7.2:1 AE1A); 7.5:1 (AE1P) 6,9:1
Galios duomenys
Kilimo 1 158,9 AG (864,2 kW) (esant 2500 aps/min) 1 400 AG (1 044 kW) esant 2 800 aps/min 1 158,9 AG (864,2 kW) (esant 2500 aps/min)
4000 m. aukštyje, esant 2400 aps/min 1 085,0 AG (809,0 kW)
3700 m. aukštyje (esant 2400 aps/min) 1 055 AG (787 kW)
Maksimali kreiserinė (2400 aps/min) 986 AG (735 kW)
Specifinė galia 34,65 AG/l (25,49 kW/l)
Galios ir svorio santykis 1,96 AG/kg (1,44 kW/kg)
Specifinis kuro suvartojimas 270 g/(kW·h)
Specifinis tepalo suvartojimas 1.47 kW/kg
Reduktoriaus perdavimų skaičius 601Aa: 0,645:1 601Ba: 0,532:1

Bibliografija

  • (EN) Bingham, Victor (1998). Major Piston Aero Engines of World War II. Shrewsbury, UK: Airlife Publishing. ISBN 1-84037-012-2.
  • (EN) Christopher, John (2013). The Race for Hitler’s X-Planes: Britain’s 1945 Mission to Capture Secret Luftwaffe Technology. Stroud, UK: History Press. ISBN 978-0-7524-6457-2.
  • (EN) Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines: From the Pioneers to the Present Day (5th ed.). Stroud, UK: Sutton. ISBN 0-7509-4479-X.
  • (EN) Griehl, Manfred; Dressel, Joachim (1998). Heinkel He 177–277 – 274. Shrewsbury, UK: Airlife Publishing., ISBN 1-85310-364-0.
  • (EN) R. J. Francillon, Japanese Aircraft of the Pacific War (1970 Putnam & Company) SBN 370 00033 1
  • (DE) Mankau, Heinz and Peter Petrick. Messerschmitt Bf 110, Me 210, Me 410. Raumfahrt, Germany: Aviatic Verlag, 2001. ISBN 3-925505-62-8.
  • (DE) MTU-Museum Triebwerksgeschichte – gestern, heute und morgen Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto., MTU, 2016-03-06
  • (EN) Neil Gregor Daimler-Benz in the Third Reich. Yale University Press, 1998
  • (EN) Wilkinson, Stephan (Jan 2003). „With the Noise of a Stone Crusher“. Popular Science.

Nuorodos

  1. ↑ MTU-Museum Triebwerksgeschichte – gestern, heute und morgen Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto., MTU, 2016-03-06
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 Mankau, Heinz and Peter Petrick. Messerschmitt Bf 110, Me 210, Me 410, p. 347–355.
  3. ↑ 3,0 3,1 Griehl, Manfred; Dressel, Joachim (1998). Heinkel He 177–277 – 274., p. 224
  4. ↑ Francillon, René J. Japanese Aircraft of the Pacific War. p. 515
  5. ↑ 5,0 5,1 Daimler-Benz 601 series, Aviation History Net
  6. ↑ Wilkinson, Stephan (Jan 2003). „With the Noise of a Stone Crusher“. Popular Science.

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!