Christinos įvėrinys yra vienas iš paviršinių įvėrinių, pasižymi didele slankos tikimybe. Dėl anatominių ypatumų šį įvėrinį galima padaryti ne kiekvienai moteriai. Įvėrinys nestiprina lytinio sužadinimo, gali būti nepatogus spaudžiant (pvz., ankštoms kelnaitėms).[2]
Istorija ir kultūra
Christinos įvėrinys kaip ir daugelis paviršinių įvėrinių yra šiuolaikinės kilmės. Pirmasis žinomas šio įvėrinio atvejis atliktas XX a. 10-tą dešimtmetį. Ši įvėrinių rūšis pavadinta, kaip kad įprasta vėrybos srityje, pagal pirmos moters, kuriai šis vėrinys padarytas, vardą.[3] Pavadinimą suteikė pirmasis įvėrinio atlikėjas Tom Brazda. Įvėrinys turi dar vieną retesnį pavadinimą Veneros įvėrinys (angl.Venus piercing), šis pavadinimas sukurtas pagal gaktos pavadinimą (lot.mons Venus, mons veneris 'Veneros kalvelė').
Gijimas
Įvėrinio kanalas paprastai gyja 3–4 mėnesius. Kadangi tai paviršinis įvėrinys, gijimo metu galimos komplikacijos. Vienos iš komplikacijų priežasčių yra santykinai ilgas įvėrinio kanalas, nuolatinis judėjimas ir trintis. Baigus gyti papuošalą iš kanalo reikia išimti, kai skutama gaktos sritis.
Papuošalai
Christinos įvėriniai pasidarė labiau paplitę paskutiniais metais.
Christinos įvėriniuose naudojami pagal užsakymą daryti tiesūs ar lenktiniai hanteliukai. Kartais, jei anatomija leidžia, gali būti naudojamas ir karolinis žiedas (kaip pradinis papuošalas arba po to, kai kanalas sugyja).
Nuorodos
↑Margo DeMello (2007) Encyclopedia of Body Adornment, pp133, Greenwood Press ISBN 978-0-313-33695-9
