Jis loginės semiotikos pradininkas. Todėl filosofas samprotauja apie teiginių naudingumą. Jo loginė semiotika ieško teiginių aiškumo kriterijų, aiškumo priklausomai nuo teiginių praktinio pritaikomumo. Čia nuolat kalbama apie sąvokas ir sprendinius. Č. Pirsas suabsoliutina „tik praktinis patyrimas daro sąvokas teisingas“ (tai laboratoriniai tyrimai ir matematiniai uždaviniai). Jo manymu, yra tik praktinė veikla, kuri užpildo sąvokos turinį.
Č. Pirso pragmatizmas reiškia eksperimentinio metodo diegimą filosofijoje, t. y. sąvokos nurodo kokį nors empirinį veiksmą, o jei sąvoka nenurodo nieko, ką galima patvirtinti praktika, tai ji yra nereikšminga ir tuščia.
Pasak Č. Pirso, filosofijos tikslas atskleisti sąvokas taip, kad vėliau jas būtų galima tiksliai, empiriškai pritaikyti. Visos tiesos yra reliatyvios (santykinės), jos priklauso nuo praktinės sėkmės ir empirinio pritaikymo. Č. Pirsas padarė perversmą moksle, anot jo, mokslas turi būti utilitarus, o sąvokos privalo būti verifikuojamos.
