Baigęs studijas Sinsinačio teisės mokykloje,[2] Dauesas pradėjo teisininko karjerą Linkolne, Nebraskos valstijoje.[3]1896 m . vadovavo V. Makinlio prezidentinėje kampanijoje.[4] Po rinkimų Makinlis paskyrė Dauesą valiutos kontrolieriumi. 1901 m. įkūrė Ilinojaus Centrinę kredito kompaniją. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo generolo pareigose ir buvo Amerikos ekspedicinių pajėgų bendrųjų pirkimų valdybos pirmininkas. 1921 m. prezidentas Vorenas Hardingas paskyrė Dauesą Biudžeto valdybos direktoriumi. Dauesas dirbo Sąjungininkų reparacijų komisijoje, kur jis padėjo pagrindą Daueso plano, skirto padėti sunkumų kamuojamai Vokietijos ekonomikai, sukūrimui. Vėliau Daueso planą pakeitė Jango planas.[5]
1924 m. respublikonų nacionaliniame susirinkime iškėlė Kelvino Kulidžo kandidatūrą į JAV prezidentus. Dausesas buvo pasirinktas kaip kandidatas į viceprezidentus. Respublikonai laimėjo 1924 metų JAV prezidento rinkimus, ir 1925 m. Dauesas pradėjo eiti viceprezidento pareigas. 1928 m. dėl nesutarimų su prezidentu Kulidžu respublikonai ateinantiems prezidento rinkimams vietoj Daueso iškėlė kitą kandidatą į viceprezidento postą.[6]1929 m. prezidentas Herbertas Huveris paskyrė Dauesą ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.[7]1932 m. grįžo dirbti į bankinį sektorių.
Šaltiniai
↑Davis, Henry Blaine Jr. (1998). Generals in Khaki. Raleigh, NC: Pentland Press, Inc. p. 103. ISBN1571970886.
↑Dunlap, Annette B. Charles Gates Dawes: a Life. p. 18.
↑Dunlap, Annette B. Charles Gates Dawes: a Life. pp. 20–38.
↑Davis, Jr., Henry Blaine (1998). Generals in Khaki. Pentland Press, Inc. p. 81. ISBN1571970886. OCLC40298151
↑Stephen A. Schuker, The End of French Predominance in Europe: The Financial Crisis of 1924 and the Adoption of the Dawes Plan (U of North Carolina Press, 1976).
↑Mencken, Henry Louis; George Jean Nathan (1929). The American Mercury. p. 404.
↑Dunlap, Annette B. Charles Gates Dawes: a Life. pp. 221–44.