Cezūra arba fetura (lot.caesura 'perskėlimas') – pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse.[1]
Poezijoje
Cezūra dažniausiai būna ilgose eilutėse ir dalija jas pusiau. Padeda intonuoti eilutę, individualizuoti jos skambesį. Po kirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po ilgo) skiemens einanti cezūra vadinama vyriškąja, po kirčiuoto ir vieno nekirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po trumpo) – moteriškąja, po kirčiuoto ir dviejų nekirčiuotų – daktiline. Cezūra žymima ||. Pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio „Metai“ parašyti hegzametru kuriame yra cezūra: Jau saulelė vėl atkopdama || budino svietą.
Muzikoje
Muzikoje cezūra yra neilga pauzė kurios metu metronomo laikas griežtai neskaičiuojamas. Čia ji taip pat žymima dviem lygiagrečiais brūkšneliais.[1]
Šaltiniai
↑ 1,01,1Dr. Brian Blood (2017).
dolmetsch online: music theory online : tempo dolmetsch.com