Tai IA grupės cheminis metalas. Atominis skaičius 55, atominė masė 132,9054. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1. Gamtoje yra vienas stabilus izotopas, 133Cs. Minkštas sidabriškai baltas metalas. Lydymosi temperatūra 28,45 °C, virimo 708 °C, tankis 1900 kg/m³. Labai aktyvus ore, savaime užsiliepsnoja. Su vandeniu reaguodamas sprogsta. Aukštesnėje negu 300 °C temperatūroje redukuodamas silicį, ardo stiklą. Su gyvsidabriu, sidabru, stibiu, bismutu, šarminiais ir šarminiais žemės metalais sudaro lydinius. Jo lydiniai vartojami vakuuminėse lempose kaip geterai, radioterapijoje (organizmą veikia jo skleidžiami spinduliai). Cezis ir stroncis yra pačios kenksmingiausios atliekos, susidarančios gaminant atominę energiją.
Jį 1860 metais atrado R. Bunzenas ir G. Kirchhofas (Vokietija).
Pavadinimo kilmė
Elemento pavadinimą lėmė tai, kad cezio spektras pasižymi dviem mėlynomis linijomis (lot.caesius – pilkai melsvas). Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas rubidis.
Savybės
Fizikinės savybės
Aukšto grynumo cezis-133 laikomas argone
Cezis yra labai minkštas, plastiškas, blyškus metalas. Jo lydymosi temperatūra yra 28,4 °C, t. y., jis yra skystas beveik kambario temperatūroje. Taip pat cezis turi gana mažą virimo temperatūrą 641 °C. Jo junginiai dega mėlyna arba violetine spalva.
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
