Banko steigėjas – Žydų tautos taryba. Bankas buvo įsteigtas kaip žydų liaudies bankų finansavimo ir atsiskaitymo centras. Tai buvo vienas iš didesnių bankų, turėjusių išplėtotą savo įstaigų tinklą: savo žinioje jis turėjo 85 liaudies bankus ir kelis skyrius, todėl operacijas atlikdavo visoje šalyje. Raštvedyba banke buvo tvarkoma jidiš kalba, išskyrus viešas operacijas, kurios buvo tvarkomos valstybine lietuvių kalba. Šio banko klientai daugiausia buvo stambios miškų ūkio firmos, statybų rangovai ir tiekėjai. Bankas turėjo skyrius Šiauliuose, Panevėžyje, Kybartuose. Bankas garsėjo ryšiais su žinomais to meto įvairių Europos šalių bankais.
Istorija
1920 m. įkurtas bankas veiklą pradėjo 1921 m. Iki 1926 m. bankas vadinosi Centraliniu žydų banku kooperacijai Lietuvoje paremti. Iki 1926 m. didžioji banko akcijų dalis priklausė žydų kredito kooperatyvams. 1920–1925 m. laikotarpiu buvo šių kooperatyvų atsiskaitymų centras. Surinkti būtiną kapitalą bankui sekėsi sunkiai, todėl 1925 m. išgyveno finansinius sunkumus, kuriuos sąlygojo nesaikingas importo kreditavimas. 1926 m. buvo įvykdyta banko reorganizacija ir padidintas jo įstatinis kapitalas iki 3 mln. litų. Daugumą jo akcijų įsigijo tarptautinės žydų organizacijos (American joint Reconstruction ir kt.) ir Drezdeno bankas. Nuo tada Centrinis žydų bankas savo veiklos pobūdžiu nesiskyrė nuo kitų analogiškų Lietuvos bankų – aptarnavo ne kredito kooperatyvus, o privačią klientūrą.
Pagal 1920 m. įstatus Žydų banko pagrindinis kapitalas turėjo būti 3,01 mln. auksinų. Įvedus savo piniginį vienetą – litą, banko pagrindinis kapitalas 1926 m. sudarė 3 mln. litų.[3] Beveik kiekviename Lietuvos miestelyje veikė žydų liaudies bankai. 1923 m. jų buvo 85, 1940 m. – 87. Finansiniu jų centru buvo privatus akcinis Centralinis žydų bankas kooperacijai Lietuvoje remti. Banko balansas 1939 m. siekė 20,7 mln. litų ir buvo ketvirtas tarp šešių komercinių bankų Lietuvoje. Balanso suma 1940 m. kovo 31 d. sudarė 20,2 mln. Lt
Banko architektūra
Banko pastato projekto autoriai – inžinieriai Grigorijus Mazelis ir Mikas Grodzenskis. Pastatas suprojektuotas 1924 m., pastatytas 1925 m. Techninę statybos priežiūrą vykdė architektas Feliksas Vizbaras. Statinio architektūra pasižymi komercinėms įstaigoms būdingomis supaprastintomis neoklasicistinėmis formomis, art deco elementais: zigzago formos lauko žibintais, laiptuotu kupolu virš centrinės laiptinės, puošybos elementais ir kt.
Bankas turėjo finansinių sunkumų, kurie iš dalies buvo susiję ir su naujojo pastato statyba, kainavusia 1,7 mln. Lt. Žydų banko rūmai iškilo vietoje vienaaukščio medinio namo, kurį Kauno miesto Statybos komisija buvo pripažinusi netinkamu naudoti ir pavojingu. Tuometiniame Kaune – tai vieni iš pirmųjų didesnių modernių pastatų. 1938 m. duomenimis, lig tol tai buvo vienintelis pasažas visame Kaune: pagrindinis banko rūmų pastatas stovėjo sklypo gilumoje, o kiti korpusai buvo pailgi ir siauri, galais atgręžti į Laisvės alėją. Nors pagrindinė statinio paskirtis – bankas, tačiau čia buvo sukurtas miesto daugialypis visuomeninis centras, kuris galėjo patenkinti augančią naujosios sostinės pramogų pasiūlą. Pirmame aukšte buvo įsikūrusios krautuvės, antrame veikė atviras vasaros kinas, kavinė, biblioteka. Tokiu būdu buvo suformuota savotiška prekybinė gatvelė, pamėgta gyventojų.
1948–1975 m. buvusiame banko pastate buvo įsikūręs Zoologijos muziejus,
perkeltas iš tuometinių Vytauto Didžiojo universiteto rūmų Donelaičio ir Gedimino g. kampe (dab. KTU fakultetas). Buvęs banko pastatas buvo nuniokotas Antrojo pasaulinio karo metu ir nepritaikytas muziejui. 1975 m. prasidėjo didelė muziejaus rekonstrukcija, 1980 m. buvusio banko pasažas buvo galutinai sunaikintas. Rekonstrukcijos projekto autorius – Alfonsas Keturka. Muziejus naujame statinyje buvo atidarytas 1981 m.
