Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.
Misijos tikslai ir eiga
Erdvėlaivio dalis – zondas „Huygens“ 2004 m. gruodžio 25 buvo paleistas į Saturno palydovą Titaną, ant kurio paviršiaus nusileido 2005 m. sausio 14 d. ir į Žemę atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.
Saturno palydove Encelade dar 2005 m. liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.
Pagal duomenis, gautus iš „Cassini“ automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 km skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.
Dabartinis (2008 m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas – pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas – būtent jas turėtų sugebėti aptikti „Cassini“.
2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini" susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini" visiškai sudegė per 45 sekundes.
