Buriavimas sausumoje. Vairininkas važiuoja Baltijos jūros paplūdimiu.
Buriavimas sausumoje – judėjimas vėjo varoma ratuota transporto priemone žemės paviršiumi. Ši sąvoka yra atsiradusi iš analogijos su buriavimu vandenyje.
Transporto priemonė, naudojama buriavimui sausumoje, yra dažnai vadinama vėjaračiu arba sausumos laivu. Istoriškai buriavimas sausumoje atsirado kaip transporto būdas; šiais laikais buriavimas sausumoje yra daugiausia sportas, kuris išpopuliarėjo XX a. penktajame dešimtmetyje. Šiuolaikiniai sausumos buriuotojai, dar vadinami „vairininkais“, gali pasiekti 3-4 kartus didesnį, nei realaus vėjo greitį. Vėjo gūsis buriuojant sausumoje yra laikomas labiau naudingu, nei palankus vėjo krypties pasikeitimas.
Buriuoti sausumoje geriausia lygiose, atvirose ir vėjuotose teritorijose: paplūdimiuose, nenaudojamose automobilių stovėjimo aikštelėse, aerodromuose ir kitose teritorijose su kietu ir lygiu pagrindu.
Vėjaračiai yra burinės triratės transporto priemonės ir buriavimas jomis iš esmės nesiskiria nuo buriavimo jachtomis ar burlentėmis. Vėjaračiu yra buriuojama gulimoje pozicijoje, vairuojama rankomis arba kojomis, burė valdoma šotu (burės virve).
Vėjaračių klasifikacija
Neskaitant ledrogių, pasaulyje egzistuoja daugybė vėjaračių tipų arba „klasių“. Dėl didelių konstrukcinių skirtumų kiekviena vėjaračių klasė varžosi atskirose varžybose.
Didžiausia yra „2 Klasė“, kurioje stiebo aukštis gali siekti 8 metrus. Didelis burių plotas sukuria daugiausiai traukos jėgos, tačiau 2-os klasės vėjaračių greitis nėra pats didžiausias dėl jų masyvaus korpuso. Dažniausiai buriuojama Europos šalyse, kita vertus, 2-a klase visiškai neburiuojama Didžiojoje Britanijoje.
Manoma, kad „3 Klasė“ yra populiariausia vėjaračio konstrukcija, kuri savo išvaizda yra beveik identiška 2 klasei, tačiau ženkliai mažesnių matmenų. Šios klasės vėjaračiai dažniausiai gaminami iš stiklo pluošto, taip pat iš kitų naujoviškų ir lengvų medžiagų, tokių kaip anglies pluoštas, Kevlaras ir įvairių kompozitų, su medine galine ašimi. 3-ios klasės vėjaračių pasiekiamas greitis - 110 km/h.
„5 Klasė“ yra žymiai mažesnė nei 3-ia ar 2-a ir yra visiškai kitokių formų. Vairininkas buriuoja taip pat gulomis, tačiau skirtingai nuo 3-ios ir 2-os klasių, guli virš važiuoklės pakabintoje sėdynėje. Važiuoklė dažniausiai yra daroma iš plieno, aliuminio su stiklo pluošto ar anglies pluošto sėdyne. 5 klasės vėjaračiai pasiekia apie 95 km/h greitį.
„Standartinė Klasė“ pasižymi tuo, kad visiems vėjaračiams taikomi identiški reikalavimai. Ši klasė yra panaši į 5-ą klasę ir skirtingai nuo kitų klasių, yra vieningos konstrukcijos, gaminama Seagull firmos. Ši klasė yra populiari, kadangi varžybų rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo vairininko sugebėjimų, o ne nuo turimo inventoriaus brangumo ir kokybės.
„Blokart Klasės“ vėjaračiai yra patys mažiausi – jų ilgis siekia tik 1,65 m. Ši klasė buvo sukurta 2001 m. N. Zelandijoje ir labai sparčiai išpopuliarėjo visuose žemynuose. Šios klasės vėjaračiai yra mėgstami buriavimo mėgėjų dėl vieningos konstrukcijos – lemiamas pergalės faktorius yra vairininkas, o ne inventoriaus tobulumas; manevringumo, kuris nereikalauja didelių erdvių buriavimui; prieinamumo - sulankstytas vėjaratis sveria tik 30 kg ir užima labai mažai vietos.
Europos čempionatas
Europos čempionatas yra didžiausias, visą savaitę trunkantis tarptautinis renginys, kuriame susitinka visų klasių vėjaračių vairininkai. Paskutinis Europos čempionatas vyko 2007 m. rugsėjo mėnesį Hoylake paplūdimyje (Anglija),[1] organizuotas Wirral vėjaračių klubo. Čempionate dalyvavo ir vietiniai politikai tokie kaip Esther McVey, Stephen Hesford, Wirral miesto meras, Tarptautinės vėjaračių asociacijos prezidentas ir mažiausiai 150 vairininkų iš Argentinos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Šveicarijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės.
Lietuvos čempionatas
Iki šiol buriavimo sausumoje čempionatai Lietuvoje nebuvo rengiami. Pirmasis Lietuvos buriavimo sausumoje čempionatas buvo suorganizuotas 2007 m. Lapkričio 17-18 d. Kuršių Nerijoje, Nidos aerodrome. Blokart klasės vėjaračių vairininkai iš Lietuvos ir kitų šalių varžėsi trijose svorio kategorijose: lengvasvorių (iki 65 kg), vidutinio svorio (65-90 kg) ir sunkiasvorių (virš 90 kg). Čempionate dalyvavo svečiai iš Estijos ir Nyderlandų.
