411 m. burgundų karalius Gundaharas ar Gundikaras su Goaru, alanų karaliumi, pasodino į sostą jiems paklusnų imperatorių Joviną. Su jo autoritetu Gundaharas įsikūrė kairiajam Reino krante, tarp Najės ir Lauterio upių, užimdami Vormso, Speyer ir Strasbūro miestus. Pagal taikos sutartį imperatorius Honorijus oficialiai jiems „davė“ tas žemes.
Nepaisant naujo federatų (lot.foederati) statuso, burgundų išpuoliai į aukštutinę Belgijos Galiją tapo netoleruotini ir buvo užbaigti 436 m., kai Romos generolas Etijus, kuris pasikvietė hunų samdinius, o šie nugalėjo šią Burgundų karalystę 437 m. Gundaharas buvo nužudytas mūšyje su didžiąja genties dalimi. Burgundų karalystės žlugimas pavaizduotas Nybelungų giesmėje.
Antroji karalystė
Gunderiko valdymas
Dėl šaltiniuose neminimų priežasčių 443 m. burgundai antrąkart gavo federatų statusą, ir Etijus juos perkėlė į Sapaudijos regioną. Spėjama Sapaudijos vieta greičiausiai buvo dabartinės Šveicarijos teritorijoje. Vėliau burgundų įtaka išsiplėtė Lugduno (šių dienų Liono). Naujas burgundų karalius Gundiokas (ar Gunderikas), laikomas Gundaharo sūnum, valdžiusiu po tėvo mirties.
451 m. kaip Romos sąjungininkai burgundai drauge su Etijumi, Vizigotų konfederacija ir kitomis germanų gentimis kovėsi prieš AtiląChalonų mūšyje (kitaip „Katalaunų laukų mūšis“). Burgundų ir vizigotų sąjunga atrodo buvo stipri, nes Gundiokas ir jo brolis Chilperikas I lydėjo Teodoriką II į Ispaniją kovoti su svebais 455 m.
Nuo pat įsitvirtinimo burgundai plėtė savo įtaką Vakarų Romos imperijoje, dalyvaudami rūmų perversmuose ir naudodamiesi imperatoriais kaip marionetėmis. 455 m. neaiški nuoroda infidoque tibi Burdundio ductu įvelia neįvardintą maištingą burgundų lyderį į imperatoriaus Petronijaus Maksimo nužudymą prieš Romą nusiaubiant vandalams. Tuo taip pat kaltinamas Patricijus Ricimeris, kuris spėjama buvo Gundioko žentas ir Gundobado dėdė. Burgundai, tikintys savo augančia galia 456 m. derėjosi su vietiniais Romos senatoriais dėl savo teritorijos išplėtimo.
457 m. Ricimeris nuvertė kitą imperatorių - Aviką, pasodindamas į sostą Majorianą. Tačiau naujasis imperatorius greit pasirodė nepravartus Ricimeriui, kadangi nedavė burgundams žemių, kurių jie prašė prieš dvejus metus. Po kitų nepriklausomybės ženklų pademonstravimo, Ricimeris jį nužudė 461 m. Po metų 462 m. Ricimeris, kuris tada buvo imperatoriaus Antemijaus žentas, planavo su Gundobadu nužudyti uošvį. Gundobadas nukirto galvą imperatoriui (atrodo asmeniškai), ir Ricimeris imperatorium paskyrė Olibrijų.
Netrukus mirus Ricimeriui, Gundobadas vietoj dėdės tapo patricijumi ir į imperijos sostą pasodino Glicerijų.
Burgundijos karalystė (žalia) ir frankų karalystės 511 m.
Susiskaldymas
Prieš mirdamas burgundų karalius Gundiokas padalino karalystę keturiems sūnums: Gundobadui, Godigiseliui, Čilperikui II, ir Gundomarui I. Todėl 437 m. jam mirus, Gundobadas buvo priverstas sugrįžti į Burgundiją. Tai pabaigė burgundų įtaką Romos imperijai, o Glycerijų nušalino Julijus Neposas.
Gregoras iš Tūro (nors ne visai teisingai nurodo chronologiją) teigia, kad Gundobadui sugrįžus į Burgundiją prasidėjo kraujo praliejimas siekiant sutvirtinti valdžią. Gundobadas nužudė brolį Čilperiką, nuskandino jo žmoną ir ištrėmė dukras. Viena iš jų, princesė Klotilda, 493 m. tapo Chlodvigo žmona ir atvertė jį į katalikybę.
Apie 500 m. kai Gundobadas ir frankųChlodvigas I kariavo tarpusavy, Godegiselis atrodo išdavė brolį ir prisijungė prie frankų, su kuriais nugalėjo Gundobado armiją. Pats Gundobadas pasislėpė Avinjone, bet sugebėjo atkurti armiją ir nusiaubti Vieną, kur buvo nužudytas Godegiselis ir daug jo pasekėjų. Tuo metu Gundomaras turėjo būti miręs nors jokie šaltiniai to tiesiogiai nenurodo.
Nukariavimas
Burgundijos karalystės teritorija Frankų Orleano karalystės sudėtyje (žalia spalva) 561 m.
Nuo 501 m. Gundobadas tapo vieninteliu Burgundijos karaliumi. Tuo metu Burgundų valdos buvo pietryčių Galija, t. y. šiaurės Italija, vakarų Šveicarija, pietryčių Prancūzija. Susitaikęs su frankais ar dėl ankstesnio pralaimėjimo turėjęs pripažinti jų pranašumą, Gundobadas padėjo frankams pergalėje prieš Alariko II vizigotus 507 m.
Be to, per neramumus kažkur 483-501 m. Gundobadas pradėjo rengti Gundobado teisyną (Lex Gundobada), išleidęs tik pirmą dalį, paremtą Vestgotų teisynu (Lex Visigothorum). Po valdžios sutvirtinimo, t. y. tarp 501 m. ir jo mirties 516 m., Gundobadas išleido antrąją dalį, kuri buvo labiau burgundiška.
Po Gundobado mirties valdė du jo sūnūs, tačiau karalystė silpo. Iš pradžių buvę sąjungininkais su Chlodvigo frankais prieš vizigotus, 534 m. burgundai buvo užkariauti Frankų imperijos. Taip Burgundija tapo Merovingų karalystės dalimi.
Frankų imperijoje Burgundų karalystė buvo administraciškai suskaldyta, o 561- m. ji buvo valdoma kaip Orleano karalystės dalis.
