Geležinis kryžius – Vokietijos kariuomenės reprezentacinis simbolis
Šis straipsnį apie dabartinę Vokietijos kariuomenę; kitos reikšmės – žr. Vokietijos kariuomenė
Bundesveras (vok.Bundeswehr) – Vokietijos ginkluotosios pajėgos, organizuota ginkluota struktūra šalies suverenumui nuo kitų šalių karinės agresijos ginti, įkurta 1955 m.
Dabartinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos vokiečių kalba vadinamos Bundeswehr, šis terminas nuo 1955 m. buvo naudojamas ir Vakarų Vokietijos kariuomenei po Antrojo pasaulinio karo apibūdinti (Rytų Vokietijos (VDR) kariuomenė tuo metu vadinosi Nacionaline liaudies armija). Pavadinimą Bundeswehr Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms pasiūlė buvęs Vermachto generolas Hasso von Manteuffel.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų veiklą prižiūri ir organizuoja Vokietijos gynybos ministerija, o įsakymus kariuomenei duoda gynybos ministras, bet tik taikos metu. Pavojaus šalies suverenumui ir piliečių saugumui metu vadovavimą kariuomenei, kaip tai nustatyta Vokietijos Konstitucijoje, perima Vokietijos kancleris. Aukščiausias pareigas užimantis pareigūnas Vokietijos kariuomenėje vadinamas ginkluotųjų pajėgų generolu-inspektoriumi (vok.Generalinspekteur der Bundeswehr) ir turi generolo arba admirolo karinį laipsnį, tačiau jis nėra Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, duodantis įsakymus, nes tokios pareigybės Vokietijos kariuomenės struktūroje nėra.
Pagrindinis reprezentacinis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų simbolis yra stilizuotas geležinis kryžius, kuris turi seną istoriją – jis naudojamas kariuomenėje įvairiais tikslais nuo 1813 m., o dar seniau buvo susijęs su kryžiuočiais ir jų žygiais.
Šauktiniai turi duoti pasižadėjimą (ne priesaiką): „Ich gelobe, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen“ („Aš pasižadu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves“). Priesaiką duoda puskarininkiai, eiliniai ir profesionalūs kariai: „Ich schwöre, der Bundesrepublik Deutschland treu zu dienen, und das Recht und die Freiheit des deutschen Volkes tapfer zu verteidigen, so wahr mir Gott helfe.“ („Aš prisiekiu ištikimai tarnauti Vokietijos Federacinei Respublikai, drąsiai ginti vokiečių tautos teises ir laisves, tepadeda man Dievas“ – paskutinė religinė frazė gali būti nesakoma).
Faktai
Štabas yra dvejose vietose: Bonoje ir Berlyne. Kareivių skaičius 181 514[2]
Kareivių skaičius palyginus su šalies gyventojų skaičiumi (procentais) – 0,22 % [5]
Gynybos biudžetas, įskaitant specialųjį turtą, 2024 m. sieks 71,75 mlrd. eurų.[3]
Dabartinės struktūros ginkluotosios pajėgos įkurtos 1955 m.
Buvęs kariuomenės generolas Gerhard Graf von Schwerin 1950 m. tapo slaptuoju Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio „patarėju techniniais saugumo klausimais“ – taip pamažu buvo rengiamasi įkurti Vakarų Vokietijos ginkluotąsias pajėgas.
Po metų, 1956 m., Vokietija buvo priimta į NATO ir jos ginkluotosios pajėgos pradėjo dalyvauti šios organizacijos veikloje.
Kariuomenė po Vokietijos susivienijimo 1990 m.
Susivienijus Vakarų ir Rytų Vokietijai 1990 m. Vakarų Vokietijos kariuomenė perėmė daugiau kaip 20 tūkst. buvusios Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Nacionalinės liaudies armijos – kareivių. Didžioji dalis technikos ir ginkluotės, paveldėtos iš Rytų Vokietijos kariuomenės buvo sunaikinta, parduota ar padovanota (pavyzdžiui, keletas tankųTurkijai, MiG-29 – Lenkijai, Indonezija nupirko 39 karo laivus).
Užduotys ir tikslai
Pagal Vokietijos Konstituciją ginkluotosios šalies pajėgos privalo užtikrinti šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą, taip pat saugoti šalies piliečius nuo užpuolimo, išorės pavojų ir politinės priespaudos.
Pagal Vokietijoje 2006 m. priimtą taip vadinamą Baltąją knygą[6] Vokietijos kariuomenė turi būti pasiruošusi užtikrinti Vokietijos valstybės stabilumą europiniame ir pasauliniame kontekste, ginti nacionalinius interesus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę, o tarptautiniu mastu – padėti slopinti konfliktus ir malšinti neramumus, kovoti prieš terorizmą, bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse, dalyvauti gelbėjimo operacijose ir misijose.
Dalyvavimas tarptautinėje veikloje
NATO
Vokietijos federatyvinė respublika 1955 m. įstojo į NATO organizaciją. Kadangi kiekviena šalis savarankiškai sprendžia, kiek jos karių dalyvauja NATO veikloje, Vokietija NATO veiklai užtikrinti ir dalyvavimui misijose yra parengusi iki 5000 kareivių.[7]
Vokietijos ginkluotosios pajėgos pagal Vokietijos 1999 m. įsipareigojimą Jungtinių Tautų Organizacijai yra parengusios apie 1000 kareivių, kurie gali būti panaudoti JTO operacijose.[9]
Veiklos organizavimas ir struktūra
Vadovavimas
Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms taikos metu vadovauja gynybos ministras, turintis teisę duoti įsakymus kariuomenei. Vadovavimo veikloje jam padeda visa Gynybos ministerija.
Struktūra
Ginkluotąsias pajėgas Vokietijoje sudaro:
Sausumos pajėgos
Oro pajėgos
Jūrų pajėgos
2000 m. spalį buvo įkurta Centrinė aptarnavimo tarnyba (vok.Streitkräftebasis), kuri organizuoja ir tvarko visus ūkinius reikalus (transportavimą, produktų tiekimą, ryšius ir kt.). Medicininę pagalbą teikia kiti vidiniai padaliniai kariuomenės struktūroje.
Ginkluotė ir kita įranga
Vokietijos ginkluotosios pajėgos naudoja modernią ginkluotę, skiriama nemažai biudžeto lėšų įrangai įsigyti. Lėšų kariuomenei skiriama daugiau dėl dalyvavimo operacijose ir misijose užsienyje.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai nešioja įvairią uniformą – be kasdieninės uniformos, yra speciali darbinė apranga arba specialūs drabužiai, skirti nešioti tam tikromis klimato sąlygomis. Taip pat yra ir paradinė uniforma.
Branduolinis ginklas
Šiuo metu Vokietijoje yra 20 branduolinių kovinių galvučių, kurios saugomos specialiose oro pajėgų saugyklose.[11] Vokietijos kariuomenės istorijoje dar nebuvo atvejo, kad karinių oro pajėgų lėktuvas būtų pakilęs ir gabenęs atominę bombą. Visas branduolinis ginklas Vokietijoje yra Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų nuosavybė ir karo atveju gali būti panaudotas tik JAV prezidento nurodymu, Vokietija negali pati spręsti dėl jos teritorijoje esančio branduolinio ginklo panaudojimo.