Budriškės (Molėtai)

Budriškės
Kelias pro Budriškes
Budriškės
55.287°š. pl. 25.602°r. ilg. / 55.287; 25.602 (Budriškės)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Čiulėnų seniūnija
Gyventojų (2011)	10
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Budrìškės Kilmininkas: Budrìškių Naudininkas: Budrìškėms Galininkas: Budriškès Įnagininkas: Budrìškėmis Vietininkas: Budrìškėse

Budriškės – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Molėtų. Kaime ar prie jo yra šie ežerai: Duobulis, Ešerinis (8 ha, jame yra įduba Šamo duobė), Paštelis, Paštys, Karosiukas (Karosiuko raiste). Į Paštelio ežerą įteka Šventosios upelis, kažkur prie jo Šventosios miške stovėjusi Švč. M. Marijos koplytėlė; Blauzdos upelis išteka iš Duobulio ežero. Anksčiau buvo pušis „Piemenų krėslas“, ant kurios sėdėdavę piemenys. Žemėje, kuri vadinama Zasakalniu (dabar užaugusi mišku) anksčiau gyveno Zasai. Pro kaimą eina kelias  2822  Toliejai–Šnieriškės–Labanoras . Kaime buvo takas Groblius, ėjęs per Paukščių raistą [Paukštys – gyventojas] į Žiežulio kaimą.

Kelias pro Budriškes

Etimologija

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Budrys. Apie tai, kad šis žmogaus kadaise yra gyvenęs kaime, liudija žemėvardis Budriakalnis, kalno vardas.

Budriškių kryžius

Istorija

Molėtų bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1700 m. minimi Budreikiai, kuriuose gyveno Stanislovas Povilėnas, tapatintini su dab. Budriškėmis (netoli šio kaimo buvo Poviliškio vienkiemis). 1741 m. vardas Budriškės užrašytas Kuktiškių bažnyčios krikšto metrikų knygoje. XVIII a. kaimas priklausė Kuktiškių parapijai.

XIX a. Budriškės priklausė Zavadskio dvarui. XIX a. pabaigoje Pranskūnai, Tervydai, Smalakiai, Siručiai, Kumeliai, Stašiškiai, Butkai, nusipirkę žemės iš dvaro, čia atsikėlė nuo Užpalių bei Nolėnų Utenos rajone. Veliau atsikėlė ir Laurinavičiai iš Grybauskų kaimo netoli Kuktiškių, nusipirkę žemės sklypą su namais iš Stašiškio. Daskevičiai čia atsikėlė iš netoliese buvusio Papaščio kaimo, nusipirkę žemę iš Kumelių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[2]	1923 m.^sur.[3]	1959 m.^sur.[4]	1970 m.^sur.[5]	1979 m.^sur.[6]	1989 m.^sur.[7]	2001 m.^sur.[8]	2011 m.^sur.[9]
44	54	42	22	11	10	10	10
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Budriškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 274 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.