Brangakmenis – mineralas, uoliena, organinė ar sintetinė medžiaga, kurią galima rinkti ir panaudoti juvelyrikoje. Tai natūralūs apdirbti bei neapdirbti brangieji, juvelyriniai bei puošnieji akmenys, organinės kilmės brangakmeniai. Gamtoje dažnai randami mineralai vadinami pusbrangakmeniais.
Mokslas, nagrinėjantis brangakmenių savybes yra gemologija. Gemologai klasifikuoja brangakmenius pagal tam tikras savybes: kietumą, spalvą, švarumą, paplitimą gamtoje, cheminę sudėtį ir kitas.
Gražią savo išvaizdą brangakmeniai įgauna po apdorojimo (šlifavimo ar poliravimo). Kai kurie brangakmeniai netinkami juvelyriniams dirbiniams, nes yra per minkšti ar trapūs, tačiau dėl savo gražios išvaizdos jie gali būti eksponuojami muziejuose. Akmens blizgesio patvarumas priklauso nuo jo kietumo.
Kai kuriuos brangakmenius galima gaminti dirbtiniu būdu. Juvelyriniai akmenys ir organinės medžiagos gali būti paveikti švitinant, dirbtinai keičiant (lazerio naudojimas intarpų pakeitimui ar išorinių įtrūkimų užpildymas stiklu ar plastiku), dažant ar kitaip chemiškai apdorojant.
Pagal CIBYO klasifikaciją juvelyriniai akmenys skirstomi:
sintetiniai akmenys. Sukurti žmogaus, bet fizinės ir cheminės savybės atitinka tikrus
sudėtiniai akmenys. Susideda iš dirbtinai sujungtų dalių – gali būti tiek tikrų, tiek sintetinių akmenų
akmenų imitacijos. Dalinai ar visiškai sukurtos žmogaus, turi tikrų akmenų efektą, bet neturi tikriems akmenims būdingų cheminių ir fizikinių savybių bei kristalinės struktūros
rekonstruoti akmenys. Gaminami lydant ar presuojant gamtines medžiagas į vientisą dirbinį
organinių medžiagų imitacijos. Neturi būdingų cheminių ir fizikinių savybių, bet imituoja išorę, spalvą, efektą
