Pirmoji eksperimentinė branduolinė jėgainė EBR-I, gaminusi elektrą, buvo paleista 1951 m. gruodžio 20 d. dykumoje Aidaho valstijoje, JAV. Tuo metu ji gamino tiek energijos, jog pakako uždegti keturioms 200 vatų lemputėms. Liepos 17 d. 1955 m. Arco miestas tapo pirmuoju JAV apšviestu elektra, gaminta iš branduolinės energijos.
Branduoliniuose reaktoriuose vykstant branduolių dalijimosi reakcijai, išsiskyrusi šiluminė energija šilumnešiu tiesiogiai arba per šilumokaičius perduodama elektrinės turbinoms. Tiesioginio perdavimo atveju branduolinis reaktorius turi vieną šilumnešio cirkuliacijos kontūrą, perduodant energiją per šilumokaičius – du arba tris kontūrus. Branduolinės reakcijos metu išsiskyrusi šiluminė energija yra paverčiama elektros energija. Branduoliniuose reaktoriuose įrengiama biologinės apsaugos, valdymo, avarinio aušinimo, energijos generavimo ir tankio pasiskirstymo kontrolės, kanalų aušinimo ir sandarumo, vandens debito kontrolės ir reguliavimo, kuro elementų sandarinimo kontrolės sistemos.[1]
↑Branduolinė elektrinė, atominė elektrinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 418 psl.
