Bernardas Kacas (vok. Bernard Katz, 1911 m. kovo 26 d. Leipcigas – 2003 m. balandžio 20 d. Londonas) – anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
Biografija
Gimė Vokietijos žydų šeimoje. Baigė Leipcigo karaliaus Alberto gimnaziją. 1934 m. baigęs mediciną Leipcigo universitete, dėl Hitleriui atėjus į valdžią prasidėjusių žydų persekiojimų emigravo į Angliją. 1935–1939 m. dirbo Londono universiteto koledže, 1938 m. medicinos daktaras. 1939–1942 m. dirbo Sidnėjaus ligoninėje Australijoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1942–1946 m. tarnavo Australijos karinėse oro pajėgose. Grįžęs į Londoną dirbo ir dėstė Londono universiteto koledže. Nuo 1952 m. profesorius. 1952–1978 m. vadovavo šio koledžo Biofizikos katedrai.
Įvairių mokslinių draugijų narys ir garbės daktaras. 1969 m. seras.
Veikla
Mokslinio darbo kryptis – nervų ir raumenų fiziologija, impulso sklidimas iš nervo į raumenį ir proceso cheminiai mechanizmai. Nustatė kalcio jonų įtaką nervinio impulso perdavimui, jį perduodančių medžiagų atsipalaidavimui sinapsėse ir jo periodiškumui.
Bibliografija
- Nervo elektrinis sujaudinimas (Electric Excitation of Nerve 1939 m.),
- Nervai, raumenys ir sinapsės (Nerve, Musele and Synapse 1966 m.),
- Neurotransmisinių medžiagų atsipalaidavimas (The Release of Neural Transmitter Substances 1969 m.).
Įvertinimas
1970 m. jo veikla kartu su Juliumi Akselrodu ir Ulfu fon Euleriu įvertinta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.
Nuorodos
