1896 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir paskirtas vikaru į Žaslius. Vėliau perkeltas į Švenčionis. 1901 m. paskirtas klebonu į Adutiškį ir čia kunigavo 35 metus. Parapijose, kuriose dirbo, platino lietuvišką spaudą, skleidė tautinį susipratimą tarp parapijiečių.
Kunigaudamas Žasliuose bendradarbiavo su knygnešiu Petru Gudeliu, pas kurį, vėliau dirbdamas Adutiškyje, siųsdavo Augustiną Janutėną parvežti lietuviškos spaudos. Parvežtas knygas pavesdavo saugoti ir slėpti vargonininkui Leonui Bieliniui ir perduoti lietuviškos spaudos platintojams, taip pat dalyti veltui parapijos žmonėms. Jaunimui duodavo dainų knygelių, nes ir pats buvo didelis lietuviškų dainų mėgėjas. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys.
Visą gyvenimą kovojo už lietuvių teises Vilniaus krašte, už tai lenkai jam buvo iškėlę net 44 bylas. 1935 m. liepos 4 d. ištremtas iš Adutiškio. Palaidotas Adutiškio bažnyčios šventoriuje.