Belgijos valstybės saugumo tarnyba (ol. Veiligheid van de Staat; Staatsveiligheid; SV; pranc. Sûreté de l'État; SE) – civilinė Belgijos žvalgybos institucija, pavaldi Justicijos ministerijai (o kita Belgijos žvalgyba, Belgijos bendrosios informacijos ir saugumo tarnyba, yra pavaldi Gynybos ministerijai).
Dabartinis Belgijos VST direktorius yra Alain Winants, prieš jį direktoriumi buvo Koen Dassen, kuris prarado postą po to, kai VST praganė spėjamą kurdą teroristą Fehriye Erdal.
Funkcijos
Pagrindinė VST užduotis yra:
- rinkti, analizuoti ir apdoroti visą žvalgybinę informaciją, kuri gali pasirodyti svarbi užkirsti kelią bet kuriai veiklai, kuri gali būti grėsminga valstybės vidiniam ar išoriniam saugumui, demokratinei ir/ar konstitucinei tvarkai, tarptautiniams santykiams;
- atlikti su saugumu susijusius tyrimus,
- atlikti tam tikrų asmenų apsaugos užduotis. Taip saugomi kai kurie Belgijoje besilaikantys žmonės, pvz., valstybių vadovai.
VST direktoriai
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Belgijos VST vadovavo šie direktoriai(pranc. administrateur général):
- Robert de Foy (1933–1940 ir 1947–1958 m.)
- Fernand Lepage (1940–1944 m.) (veikė kaip Belgijos vyriausybės tremtyje Londone dalis)
- Ludovicus Caeymaex (1958–1977 m.)
- Albert Raes (1977 – June 1990 m.)
- Stephane Schewebach (1990–1993 m., ad interim)
- Bart van Lijsebeth (1994 – 1999 m. rugsėjis)
- Godelieve Timmermans (2000 m. birželis – 2002 m. rugpjūtis)
- Koen Dassen (2002 m. rugsėjis – 2006 m. vasaris)
- Alain Winants (2006 m. spalio 27 d. – dabar)
Parlamentinė priežiūra
XX a. 9-tą dešimtmetį eilė įvykių, pvz., Brabanto žudynės (1982-1985 m.), teroristinių grupių, kaip kad komunistinė Cellules Communistes Combattantes ir neonacistinė Westland New Post, veikla, sukėlė susidomėjimą šalies policija ir žvalgybos organizacijomis bei nepasitenkinimą jų neefektyvumu.
1991 m., po dviejų vyriausybės tyrimų buvo įkurtas nuolatinis parlamento komitetas (ol. Vast Comité van Toezicht op de inlichtingen- en veiligheidsdiensten), kuris turėjo organizuoti šių institucijų parlamentinę (federalinio Belgijos parlamento) priežiūrą. Iki tol šios organizacijos buvo be jokios išorinės priežiūros. 1998 m. buvo išleisti įstatymai, tvarkantys šių institucijų funkcijas ir metodus.
Teisės
2006 m. buvo išplėsto VST teisės, nes iki tol VST beveik neturėjo policinių galių, galėjo tik rinkti informaciją ir ją analizuoti. VST galėdavo tik sekti žmones, bet ne suimti. 2006 m. buvo leista naudoti vadinamuosius „specialiuosius tyrimo metodus“. Suteiktos papildomos galios (pvz., klausytis telefonų pokalbių, įeiti į žmonių, įtariamų dalyvaujant teroristų veikloje, butus jiems nežinant, sulaikyti ir apklausti žmones) leido VST efektyviau dirbti. Visa tai prižiūri specialiai paskirti teisėjai. Po šios reformos Belgijos VST pasidarė panaši į analogiškas institucijas kitose šalyse, tačiau jie turi mažiau galių, nei jų kolegos D. Britanijoje ar Prancūzijoje.
