Bavarijos kunigaikštystę valdžiusi Vitelsbachų dinastija pagal 1356 m. Aukso bulę (lot.Bulla Aurea) taip pat valdė Pfalco kurfiurstystę – vieną iš septynių Šventosios Romos imperijos imperatoriaus rinkėjų.[1] Rinkimo teisės neturėję Bavarijos Vitelsbachai jos siekė nuo pat kurfiurstystės pripažinimo Pfalco giminės linijai.[2]
Trisdešimties metų karo metu 1621 m. Pfalco kurfiurstystės pfalcgrafui ir elektoriui Frydrichui V paskelbta imperatoriškoji nemalonė (vok.Reichsacht) – viso turto ir teisių panaikinimas – dėl dalyvavimo čekų sukilime (1618–1620). Kurfiursto titulas ir Veideno, Parkšteino bei Peilšteino amtai (valsčiai) perleisti Bavarijos kunigaikščiui Maksimilianui I. Bavarijos kunigaikštystė tapo kurfiurstyste. Imperatorius Ferdinandas II Maksimilianui 1628 m. taip pat pardavė Aukštutinio Pfalco teritoriją.[3] Karą užbaigusi Vestfalijos taika (1648 m.) patvirtino Maksimiliano gautą titulą, teises ir valdas.[4]
Presburgo, arba Bratislavos, taika (1805 m. gruodžio 26 d.) Bavarijai pripažintas karalystės titulas. 1806 m. sausio 1 d. kurfiurstas Maksimilianas IV Juozapas pasiskelbė Bavarijos karaliumi Maksimilianu I Juozapu, o liepos 12 d. Bavarija prisijungė prie Reino konfederacijos.[reikalingas šaltinis] Tų pačių metų rugpjūčio 6 d., Pranciškui II atisakius Šventosios Romos imperijos sosto ir jos narius atleidus nuo visų priesaikų bei įsipareigojimų, imperija panaikinta.[5]
Galerija
Moneta su pirmojo Bavarijos elektoriaus Maksimiliano I atvaizdu, 1640 m.
Nimfenburgo rūmai – Bavarijos kurfiurstų vasaros rezidencija, 1761 m. (Bernardas Belotas)